Patagonija garsėja vienomis didžiausių ir nepaliestų laukinės gamtos teritorijų pasaulyje. Čia plyti vidutinio klimato lietaus miškai, įspūdingi kalnai, pievos, fjordai, ežerai ir upės, kuriuose gyvena per 500 įvairių laukinių gyvūnų rūšių. Tai – viena turtingiausių ir įvairiausių Pietų Amerikos gamtos zonų.
Ornitologai, gamtos fotografai ir gyvūnijos entuziastai iš viso pasaulio vyksta į šį unikalų regioną ieškodami kondorų, pingvinų, guanakų, pumų, banginių ir kitų išskirtinių gyvūnų. Vis dėlto atšiaurus žemyninis klimatas, kalnuotos vietovės bei dalį buveinių užimantys rančų plotai lemia, kad retesnių rūšių čia galima sutikti tik tam tikru metų laiku ir konkrečiose vietose.
Šioje apžvalgoje pateikiami žymiausi Patagonijos gyvūnai, paukščiai ir vietos, kur juos geriausia stebėti.
Kondorai dažnai pastebimi patagonijoje
Andų kondoras – didžiausias paukštis Pietų Amerikoje, pripažintas Bolivijos, Čilės, Kolumbijos ir Ekvadoro nacionaliniu paukščiu. Jų sparnų ilgis siekia net 3 metrus, o dydžiu jie lenkia kitus giminaičius. Nepaisant anksčiau dažnai klaidingai manyto pavojaus galvijams, kondorai yra didžiuliai grifai – minta kritusių gyvūnų liekanomis ir nėra grobuonys, galintys užpulti ūkininkų bandą. Jie atlieka tarsi gamtos švarintojo vaidmenį, šalindami nebevertingus gyvūnų kūnus.
Kur juos stebėti: Kondorai, lengvai atpažįstami iš nuogos galvos, juodų plunksnų ir baltų žymių ant sparnų, dažnai skrenda virš Andų kalnų, ypač Torres del Paine, Perito Moreno, Los Glaciares, Patagonijos ir Cerro Castillo nacionaliniuose parkuose, kur naudojasi stipriomis oro srovėmis. Šių paukščių galima aptikti ir palei vandenyną, ypač prie Monte de León nacionalinio parko, kur juos vilioja pakrantės vėjai.
Pumų pastebėti pasiseka retai
Kaip Kenijos ir Tanzanijos simbolis yra liūtas, Indijos ir Sibiro – tigras, Amazonės baseine – jaguaras, taip Patagonijos kalnuose gyvena puma. Kadaise beveik išnaikinta, ši rūšis atsikūrė dėka apsauginių priemonių ir gausėjančių nacionalinių parkų. Pudros spalvos kailio puma yra stambiausias regione gyvenantis plėšrūnas, gebantis sumedžioti dar stambesnius gyvūnus už save.
Kur juos stebėti: Pumų stebėjimas yra vienas didžiausių gamtos gerbėjų troškimų, tačiau šie katinai naktiniai ir vengiantys žmonių, todėl susidurti su jais pasiseka retai. Geriausios vietos juos matyti – Torres del Paine nacionalinis parkas, kuriame gyvuoja didelė populiacija dėl gausių guanakų ir laukinių arklių. Puma kartais pasirodo Patagonijos ir Los Glaciares nacionaliniuose parkuose, tačiau susitikimai išlieka išimtimi.
Guanakai matomi visus metus
Guanakai, artimi prijaukintų lamų ir alpakų giminaičiai, yra didžiausias Pietų Amerikos kupranugaris (nors be kuprų). Nuo šviesiai rusvo kailio, ilgo grakštaus kaklo ir kojų iki įspūdingų blakstienų bei jautrių lūpų – šie gyvūnai puikiai prisitaikę ieškoti maisto atšiauriuose Patagonijos krūmynuose. Guanakai gyvena draugiškose, smulkiose bandose, dažnai iki dešimties patelių, vieno patino ir jauniklių; žiemą jos didėja.
Šiandien guanakų yra daug mažiau nei prieš kelis šimtmečius, nes juos medžiojo europiečiai, o dabar jie varžosi dėl maisto su avimis. Nors medžioklė draudžiama, populiacija dar neatsigavo iki ankstesnio lygio.
Kur juos stebėti: Didžiausi guanakų būriai aptinkami Ugnies Žemėje, kur nesiveisia pumos. Juos galima pamatyti Monte de León nacionaliniame parke bei Torres del Paine ir Patagonijos nacionaliniuose parkuose – paskutiniame jų populiacija prilyginama didžiausioms pasaulio savanoms. Jie gyvuoja šalia Patagonijos šarvuočio ir greitojo ñandú (rėjos).
Banginius ir delfinus verta stebėti pakrantėje
Patagonijos vandenyse galima sutikti net keturias rūšis banginių: kuprotojo banginio, orkos, pietinio dešiniojo banginio ir, nors labai retai – mėlynojo banginio. Nuo gruodžio iki kovo mėnesio vyksta specialios išvykos banginių stebėjimui iš Punta Arenas iki Francisco Coloane jūrų parko pietų Čilės fjorduose. Čia kuprotojo banginiai, migruojantys tarp Antarktidos ir Arkties, maitinosi ir iššoka iš vandens.
Kur juos stebėti: Orkos dažniausios prie Argentinos Valdės pusiasalio, gaudančios ruonius ir jūrų liūtus, tačiau didžiausia tikimybė išvysti nykstančius pietinius dešiniuosius banginius – nuo balandžio iki gruodžio jų įlankose susirenka daugiau nei 2 tūkstančiai, kur auginami jaunikliai. Išplaukimai prasideda Puerto Pirámides kaimelyje.
Išvykos metu taip pat galima sutikti blankiuosius delfinus – mažus, žaismingus plaukikus, mėgstančius nardyti šalia laivų ir demonstruoti akrobatinius triukus. Juodai balti Komersono delfinai dažnai lydi keltus kertant Magelano sąsiaurį iš pagrindinės Patagonijos žemyninės dalies į Ugnies Žemę. O jei pasiseks, keliaudami keltu šiaurinėje Čilės Patagonijoje, pamatysite didžiausią pasaulyje žinduolį – mėlynąjį banginį, ypač netoli Chiloé salos ar Kartėdo įlankoje.
Vizkačos kuriasi didelėse urvų kolonijose
Vizkačos – judrūs, dideli graužikai, išoriškai primenantys kryžminį kiškio ir činčilos variantą su ilga riesta uodega. Jos pilkai rusvos spalvos, puikiai prisitaiko prie kalnuotos aplinkos, o Pietų Amerikos regionuose vizkačos dažniausiai pastebimos šuoliuojančios stačiais šlaitais. Vizkačos gyvena didelėse, po žeme įsikūrusiose kolonijose ir laikomos endemine rūšimi šiems kraštams.
Kur juos stebėti: Pietų Čilėje vizkačių nesunku pastebėti Jeinimeni gamtos rezervate, kur kraštovaizdis primena mėnulį. Argentinoje lygumų vizkačos – dažnai laikomos kenkėjais, nes varžosi su galvijais dėl maisto pampos regionuose.
Itin nykstančio huemulio pamatyti beveik neįmanoma
Huemulis – itin baikštus, pietų Čilės ir Argentinos kalnų bei periglacialinių krūmynų elnias, nuo išnykimo ribos išgelbėtas tik kelių rezervatų dėka. Laisvėje jų likę apie 1500, dauguma gyvena Čilėje. Stambus, trumpakojis huemulis yra Čilės nacionalinis gyvūnas ir netgi vaizduojamas šalies herbe šalia kondoro.
Kur juos stebėti: Huemulio pastebėjimas – didelė sėkmė, bet pavienių asmenų užfiksuota Patagonijos nacionaliniame parke, Torres del Paine bei privačioje Los Huemules gamtos rezervato teritorijoje Argentinoje, netoli El Chaltén miestelio. Rezervato kūrėjai tikisi, kad saugomos teritorijos ir moksliniai tyrimai padės atkurti šios rūšies populiaciją.
Stebėkite čilietiškus flamingus
Flamingai dažniausiai siejami su tropikais, tačiau Patagonijoje taip pat gyvena grakštūs, ilgakojai čilietiški flamingai. Jie šviesesnės spalvos nei Karibų flamingai, bet rausesni už didžiuosius flamingus. Šios rūšies paukščiai visada laikosi didelėse būriuose ir puikuojasi visoje regione.
Kur juos stebėti: Dažniausiai flamingai matomi pietinės vasaros metu prie Torres del Paine nacionalinio parko, ypač seklumose prie Laguna Amarga. Taip pat jie pastebimi Patagonijos nacionalinio parko ežeruose ir lagūnose – didžiausi būriai sutinkami Laguna Seca, važiuojant per Chacabuco slėnį link sienos su Argentina.
Pingvinų jaunikliai peri lapkritį ir gruodį
Patagonijos pingvinų skaičius šiuo metu siekia net 3,4 milijono – jie čia kur kas gausesni už žmones. Nuo spalio iki balandžio Magelano pingvinai plaukia iš Brazilijos pakrančių į savo urvus lizdų perėjimui ir jauniklių išperėjimui. Mažyliai išsirita lapkritį ir gruodį, tad šiuo metu atvykus galima pamatyti švelnių pūkuotų kamuoliukų.
Kur juos stebėti: Didžiausios Magelano pingvinų kolonijos jungiasi Punta Tombo Argentinoje ir Magdalena sala Čilėje, prie kurios galima priplaukti ekskursiniu laivu iš Punta Arenaso. Tai dažniausiai pastebima pingvinų rūšis Patagonijos pakrantėse.
Pietinėje dalyje Martillo sala Beagle kanale prie Ušuajos garsėja gentui pingvinais, o uolų pingvinų kolonijos aptinkamos rytinėje Argentinos Puerto Deseado pakrantėje. Ugnies Žemės pagrindinėje saloje, netoli Bahía Inútil, pastaruoju metu išaugo mažoji karališkųjų pingvinų kolonija – tai vienintelė vieta, kur jie aptinkami už Folklando, Pietų Džordžijos ir Antarktidos ribų. Į ją organizuojamos dienos trukmės išvykos iš Punta Arenaso.
Bebrai regione pasirodė 1946 metais
1946 metais Argentinoje buvo atvežta dešimt ūkinėje aplinkoje užaugintų bebrų porų iš Manitobos ir paleista Ugnies Žemėje, tikintis paskatinti kailių pramonę bei pritraukti daugiau gyventojų į retai apgyvendintus pietinius kraštus. Neturėdami natūralių priešų, bebrai sparčiai išplito, jų populiacija jau siekia nuo 70 iki 100 tūkstančių. Jie pridarė tiek žalos vietos miškams, kiek ir gaisrai.
Kur juos stebėti: Ieškantiems bebrų, rekomenduojama keliauti į Isla Navarino Čilės teritorijoje arba Ugnies Žemės nacionalinį parką prie Ušuajos. Čia dažnai matyti jų pastatyti užtvankos ir „vaiduoklių mišku“ virtusios buvusios lenga giraitės.
Kaip suplanuoti sėkmingą stebėjimą
Stebėti Patagonijos gyvūniją paprasta – jei nesiekiate išvysti retų pumų ar huemulių, gidų dažnai nereikia. Važiuodami patagonijos keliais, galite išvysti ñandú; žygiuodami nacionaliniuose parkuose – guanakus ir vietinius paukščius, tokius kaip Magelano genys ar rudasparnis sakalas; o apsilankę Čilės ir Argentinos pakrantėse – pamatyti jūrinį paukščių, ruonių ar jūrų liūtų gausą.
Visgi, jei pagrindinis kelionės tikslas – retos ir sunkiai pastebimos rūšys, verta pagalvoti apie kelių dienų trukmės laukinės gamtos safarį su tokiais organizatoriais kaip Chile Nativo, Swoop Patagonia, EcoCamp Patagonia, Eagle-Eye Tours ar Far South Expeditions ir pan.
Kelionių aistruolė ir patyrusi kelionių tinklaraštininkė, kuri rašo apie įvairius kelionių aspektus: nuo apgyvendinimo ir maisto kultūros iki įdomiausių lankytinų vietų bei praktiškų kelionių patarimų. Ji dalinasi savo atradimais apie parkus, muziejus ir kitas pramogas, taip pat analizuoja skrydžių taisykles bei geriausius suvenyrų pasirinkimus. Aistė siekia įkvėpti kitus atrasti pasaulį per autentišką patirtį ir atsakingą keliavimą.
