Straipsnio turinys
Šios gamtos jėgos sukūrė kalnus, kraterius ir sudarė palankias sąlygas vystytis gyvybei. Ugnikalniai aptinkami visuose žemynuose, o pasaulyje šiuo metu žinoma apie 1 500 galimai aktyvių jų, iš kurių 111 – Japonijoje.
Dažniausiai ugnikalniai susiformuoja ten, kur Žemės pluta sudaro tektoninių plokščių ribas. Tokiose vietose plokštės dažnai slenka viena po kita, įvyksta vadinamoji subdukcija. Kai viena didžiulė plutos plokštė panyra po kita, daugėja šilumos ir spaudimo, todėl uolos pradeda išskirti vandenį. Tai sumažina viršutinio sluoksnio lydymosi temperatūrą ir susidaro magma, kuri gali prasiveržti į paviršių ir sukelti išsiveržimą.
Aktyvūs Japonijos ugnikalniai
Yra ir kitas ugnikalnių formavimosi būdas – vadinamoji karštųjų taškų (hot spot) vulkanizacija. Tokie taškai atsiranda iš itin įkaitusios mantijos vietos, vadinamos mantijos plūmu. Karštis kyla konvekcijos principu ir tirpdo viršutinį mantijos sluoksnį, esantį greta Žemės plutos. Magma išsiveržia pro plutoje atsiradusius plyšius ir suformuoja naujus ugnikalnius. Karštieji taškai išlieka vietoje – nors tektoninės plokštės juda, ugnikalniai atsiranda vis toje pačioje vietoje, todėl susidaro ištisos vulkanų grandinės, tokios kaip Havajuose ar Japonijoje.
Japonija ir Ugnies žiedas
Apie 75% pasaulio ugnikalnių susitelkę vadinamajame Ugnies žiede – 40 000 kilometrų skersmens pasagos formos vulkaninėje juostoje, išsidėsčiusioje nuo Naujosios Zelandijos per Japoniją, per Beringo jūrą ir palei vakarinius Amerikos krantus iki Pietų Amerikos pakraščių.
Japonijos salynas, kuriame yra apytiksliai 10% visų Žemės aktyvių ugnikalnių, nutolęs Ugnies žiedo ribose. Šalis stovi srityje, kur keturios tektoninės plokštės – Ramiojo vandenyno, Filipinų, Eurazijos ir Šiaurės Amerikos – susitinka, todėl šis regionas yra ypač nestabilus. Dauguma Japonijos ugnikalnių susidarė subdukcijos zonose, kur šios plokštės viena po kita sminga į gilesnius sluoksnius.
Nemaža dalis šalies kalnų taip pat ugnikalninės kilmės. Šiandien jie itin traukia turistus savo kvapą gniaužiančiais kraštovaizdžiais ir natūraliomis karštosiomis versmėmis, kurios susiformavo dėl vulkaninės veiklos. Japonijoje populiarūs ir vadinamieji džigokudani – „pragaro slėniai“ – vietovės, kur gausu garų angų, terminių upelių bei sieros dujų, susidarančių eilių ugnikalnių veiklos dėka.
Ugnikalnių rūšys
Pasaulyje išskiriami keturi pagrindiniai ugnikalnių tipai: smiltaininiai kūgiai, skydo tipo ugnikalniai, lavos kupolai ir stratovulkanai. Pastarieji yra paplitę Japonijoje.
Stratovulkanai pasižymi kūgio forma ir dar vadinami sudėtiniais ugnikalniais, nes susiformuoja iš pakaitomis susikaupusių kietėjusios lavos ir vulkaninių nuolaužų sluoksnių – tefros, pemzos ir pelenų. Jie gerokai statesni už skydo formos ugnikalnius ir dažniausiai turi viršūnėje kraterį. Kai kurių stratovulkanų viršūnė būna sugriuvusi ir suformuoja vadinamuosius kalderus.
Be stratovulkanų, Japonijoje taip pat yra smiltaininių kūgių ugnikalnių, kaip Suribači kalnas Ogasavaros salyne, ir lavos kupolų ugnikalnių, pavyzdžiui, Niigata Yakeyama kalnas Niigatos prefektūroje.
Fudžis (Fuji) – garsiausias Japonijos ugnikalnis
Iš visų Japonijos ugnikalnių labiausiai žinomas yra stratovulkanas Fudžis. Šis 3 776 metrų aukščio kalnas laikomas aukščiausiu Japonijos ugnikalniu ir paskutinį kartą išsiveržė 1707 metais. Fudžio viršūnė pasižymi nepriekaištingai simetrišku kūgiu, kuris beveik pusmetį būna padengtas sniegu. Tai vienas ryškiausių Japonijos simbolių, matomas įvairiose nuotraukose, tradicinėse graviūrose, mangose bei aprašomas literatūroje ir poezijoje.
Remiantis istoriniais duomenimis, pirmasis dokumentuotas žmogaus iškopimas į Fudžio viršūnę įvyko 663 metais, jį atliko vienuolis. Iki 1860 metų moterims lipti į kalną buvo draudžiama—tai buvo laikoma šventa vieta. Daugelis tokių vietovių moterims buvo neprieinamos iki 1872 metų.
Aktyvūs ar išnykę?
Fudžis priskiriamas aktyvių ugnikalnių kategorijai, kaip ir nemažai kitų Japonijos ugnikalnių. Vulkanas laikomas aktyviu, jei bent vienas išsiveržimas įvyko per pastaruosius 10 000 metų.
Aistė Markevičiūtė
Kelionių aistruolė ir patyrusi kelionių tinklaraštininkė, kuri rašo apie įvairius kelionių aspektus: nuo apgyvendinimo ir maisto kultūros iki įdomiausių lankytinų vietų bei praktiškų kelionių patarimų. Ji dalinasi savo atradimais apie parkus, muziejus ir kitas pramogas, taip pat analizuoja skrydžių taisykles bei geriausius suvenyrų pasirinkimus. Aistė siekia įkvėpti kitus atrasti pasaulį per autentišką patirtį ir atsakingą keliavimą.
Komentarai