Kelionės į musulmoniškas šalis per šventą Ramadano laikotarpį gali tapti prasminga ir naujų įspūdžių suteikiančia patirtimi net keliautojams, nepriklausantiems islamui. Ramadanas pažymi laikotarpį, kai pranašas Mahometas pirmą kartą gavo Korano, pagrindinės islamo šventraščio, eiles.
Šis mėnuo nustatomas pagal mėnulio kalendorių ir jau gerokai iki islamo atsiradimo Arabijos regione buvo laikomas išskirtiniu laiku – tuomet žmonės traukdavosi į vienumą medituoti ir stiprinti dvasinį ryšį su Dievu. Nors Ramadano laikotarpiu musulmonai nuo aušros iki saulėlydžio pasninkauja ir meldžiasi, šis mėnuo yra ypatingas dėl daugelio priežasčių.
Žemiau – svarbiausia informacija, kurią verta žinoti apie Ramadano papročius ir patarimai, kaip pagarbiai elgtis keliaujant musulmonų daugumos valstybėse šiuo laikotarpiu.
Kas yra ramadanas ir kodėl jis laikomas svarbiu?
Be to, kad per Ramadaną Mahometui buvo apreikštos pirmosios Korano eilutės, šis laikotarpis žymus ir tuo, jog musulmonų bendruomenė tuomet iškovojo pirmąją pergalę prieš Mekkos Kuraish gentį Badr mūšyje. Po šešerių metų, būtent per Ramadaną, Mahometas kartu su sekėjais sugrįžo į Mekką ir vėl atgavo miestą, iš kurio buvo išvyti.
Ypatingą reikšmę turi tai, kad buvo pašalinti senieji stabai iš šventosios Kaabos šventyklos, skiriant ją tik musulmonų apeigoms ir maldoms visame pasaulyje. Ramadanas švenčiamas kaip metas, kai musulmonai skatinami atsigręžti į dvasinius dalykus, atsisakyti materialių poreikių, apmąstyti vertybes. Šiuo mėnesiu nuo aušros iki saulėlydžio susilaikoma nuo valgymo, gėrimo, rūkymo bei artimų santykių, taip pat vengiama nesąžiningo ar piktavališko elgesio bei keiksmų. Pasninkavimas yra vienas iš penkių svarbiausių islamo ramsčių ir privalomas kiekvienam musulmonui, išskyrus atvejus, kai taikomos tam tikros išimtys.
Kada prasideda ramadanas?
Ramadano pradžia priklauso nuo mėnulio fazės stebėjimo, todėl skirtingose šalyse ir bendruomenėse šventė gali prasidėti skirtingomis dienomis. Kai kurie regionai seka vietinius stebėjimus, kiti remiasi tam tikrų šalių nustatytu grafiku.
Per šį laikotarpį kai kurie musulmonai pasirenka atsiriboti nuo kasdienės rutinos, tam skiria daugiau laiko apmąstymams, maldai ir meditacijai, taip stiprindami dvasinius ryšius. Ramadanas – galimybė musulmonams sustabdyti įprastus darbus, įsiklausyti į save, stiprinti vidinę pusiausvyrą ir, pasak tradicijos, pajusti pasninko teikiamą naudą organizmui. 2025 metais tikimasi, kad Ramadanas prasidės vasario 28-osios vakarą ir truks iki kovo 30 dienos aikštės.
Ar turistas privalo pasninkauti musulmoniškoje šalyje?
Nesitikima, kad atvykstantys svečiai laikysis pasninko, tačiau kai kuriose šalyse galioja įstatymai, draudžiantys viešai valgyti arba gerti dienos metu Ramadano laikotarpiu. Viešose vietose taip pat negalima rūkyti. Susipažinkite su lankomos šalies taisyklėmis — jos gali skirtis įvairiuose regionuose ir miestuose. Pavyzdžiui, Dubajuje, kur gyvena daug imigrantų ir yra didelis turistų srautas, leidžiama valgyti restoranuose arba viešose vietose ir per Ramadaną.
Tuo tarpu kituose Jungtinių Arabų Emyratų miestuose pasninko metu viešai valgyti negalima. Maldyvuose rekomenduojama pasitikrinti maitinimo įstaigų darbo laiką bei iš anksto susitarti dėl pusryčių ar vakarienės viešbutyje. Jei planuojate vakarieniauti restorane iftaro (tradicinė vakarienė po pasninko), verta iš anksto užsisakyti staliuką, nes šiuo laikotarpiu restoranai kartais būna užpildyti.
Ar per Ramadaną viskas būna uždaryta dienos metu?
Per Ramadano mėnesį daugelyje šalių veikla sulėtėja, ypač artėjant iftar. Ten, kur dienos metu valgyti negalima, restoranai pradeda dirbti nuo iftaro arba pasiūlo maistą išsinešimui. Pietauti paprastai leidžiama tik po saulėlydžio.
Turistinėse vietose kai kur galioja kitoks darbo laikas, o kitos įstaigos veikia įprastai. Prekyvietės ir parduotuvės dažnai užsidaro iftaro laikui, o po to vėl atveria duris vėlyvą vakarą. Daugelis įstaigų aiškiai skelbia savo darbo valandas Ramadano metu. Jei kyla neaiškumų, pasiteiraukite viešbučio ar vietinės kelionių agentūros darbuotojų.
Kaip elgtis pagarbiai keliaujant per ramadaną?
Ramadano laikotarpiu rekomenduojama vengti valgyti, gerti ar rūkyti viešumoje prieš pasninkaujančius žmones. Jei prireiktų ką nors atsigerti ar užkąsti, pravartu pasiteirauti aplinkinių, ar tai tinkama. Rekomenduojama vilkėti kuklius drabužius — įprasta, kad apranga dengtų pečius ir kelius, kai kuriose šalyse pageidautina uždengti ir visiškai visas kojas. Venkite viešai demonstruoti artumą ar meilę šiuo metu.
Vietinius galima pasveikinti žodžiais „Ramadanas Mubarakas“ arba „Ramadanas Kareemas“, kurie arabiškai reiškia „palaimintas Ramadanas“ ir „dosnus Ramadanas“. Kitose kalbose verta iš anksto pasidomėti, kaip sveikinama šiuo laikotarpiu — vietos žmonės tikrai vertins jūsų supratingumą ir norą prisijungti prie bendruomenės.
Kaip autentiškai patirti ramadaną keliaujant?
Norint geriau pajusti Ramadano dvasią, galima pabandyti vieną dieną pasninkauti ir po saulėlydžio prisijungti prie vietinės bendruomenės vakarieniaujant iftaro metu. Daugelyje šalių tradiciškai rengiamos bendros vakarienės, į kurias kviečiami ir svečiai.
Tam tikrose Egipto vietose miestų gatvėse pastatomi ilgi stalai, prie kurių po saulėlydžio renkamasi bendrai vakarienei — kiekvienas atsineša ką gali ir visi yra laukiami. Šiaurės Sudane vyrai dažnai pasninką baigia lauke, o praeiviai taip pat kviečiami prisijungti. Kai kuriose šalyse statomos specialios Ramadano palapinės, į kurias renkasi bendruomenė ir svečiai. Čia visi priimami draugiškai ir jaukiai.
Jeigu nuspręsite keliauti Ramadano metu po musulmonišką kraštą, tikėtina, kad sutiksite daug svetingų gyventojų. Tai – pagalbos artimui ir dosnumo metas, tad galite pastebėti, kaip vietos žmonės ypač stengiasi padėti vieni kitiems ir turistams.
