Straipsnio turinys
Stebėti, kaip šios senovinės rūšys lengvai plaukioja vandenyje ar lėtai juda pakrante link jūros, – tai nepakartojamos patirtys, kurios lieka atmintyje ilgam.
Nepriklausomai nuo to, kuriame pasaulio kampelyje lankysitės, jūroje tikrai susidursite su įvairiomis vėžlių rūšimis, kurios nustebins savita elgsena ar aplinka. Kiekvienas toks susitikimas primena, kad vandenynai slepia neišmatuojamą biologinę įvairovę. Tačiau, nors vėžliai prisitaikė išgyventi šimtus milijonų metų, žmonių veikla dabar kelia pagrindinę grėsmę jų išlikimui. Siekiant išsaugoti šias nepaprastas būtybes ir kad ateities kartos dar galėtų pasigrožėti magiškomis akimirkomis prie jūros – labai svarbu saugoti jų buveines ir imtis veiksmų jau dabar. Sužinokite, kaip kiekvienas keliautojas gali prisidėti prie jūros vėžlių išsaugojimo.
Jūros vėžliams iškilo rimtas pavojus
Pagal Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos duomenis, šešios iš septynių pasaulio jūrinių vėžlių rūšių yra nykstančios arba labai nykstančios. Ypač kritiška padėtis yra „Hawksbill“ ir „Kemp’s Ridley“ vėžlių – jų populiacija sparčiai mažėja. Praėjusį trečiąjį dešimtmetį, „Leatherback“ vėžlių skaičius Rytų Ramiajame vandenyne susitraukė net 90%, priartėdamas prie nykimo ribos.
Viena opiausių grėsmių – netyčinis vėžlių įsipainiojimas į žvejybos įrankius, kuris kasmet nulemia daugiau nei 250 tūkst. vėžlių žūtį. Prie grėsmių taip pat prisideda nelegalus vėžlių medžiojimas, jų mėsos ar kiaušinių vartojimas, kuriuos dar labiau skatina neteisėta prekyba internete, nepaisant tarptautinių prekybos ribojimų.
Be to, klimato pokyčiai didina šias problemas: didesnė temperatūra lemia vyraujančią patelių giminę tarp vėžliukų, kylantis vandenynų lygis, stipresnės audros bei tarša plastiku ir žvejybos įrankiais niokoja gyvybiškai svarbias vėžlių buveines.
Šios aplinkos grėsmės daro poveikį vėžliams visuose jų gyvenimo etapuose – nuo kiaušinio iki suaugusio gyvūno. Atsižvelgiant į tai, tampa aišku, kad būtinos neatidėliotinos apsaugos priemonės ir tarptautinis bendradarbiavimas, norint užtikrinti jūrinių vėžlių rūšių išlikimą.
Kaip turistai gali prisidėti prie vėžlių apsaugos
- Būkite atidūs – stebėkite vėžlius ir jų lizdavietes saugiu atstumu, ypač naktį, venkite naudoti ryškią šviesą arti paplūdimio.
- Nepirkite gaminių ar suvenyrų, pagamintų iš vėžlių kiautų, odos ar kitų jų kūno dalių – taip neprisidėsite prie brakonieriavimo.
- Rinkitės aplinkai draugiškus kelionių organizatorius, kurie užtikrina, kad vėžliams stebėjimo ar nardymo metu nebūtų daroma žala.
- Naudokite nuo rifų apsaugančius saulės kremus, kad sumažintumėte kenksmingų medžiagų patekimą į vandenyną.
- Nespirkite ir nedraskykite vėžlių rankomis, nardant ar plaukiant paviršiuje – laikykitės per atstumą.
- Išlaikykite saugų atstumą plaukdami laivu ar baidarėmis šalia vėžlių.
- Gyvenkite viešbučiuose, remiančiuose vėžlių apsaugos veiklas ir siekiančiuose mažinti poveikį jų buveinėms.
- Prisidėkite prie švaresnių paplūdimių – perdirbkite plastiką ir naudokite daugkartinius maišelius, rinkdami atliekas.
- Keliaukite nedidelėmis grupėmis, laikykitės nustatytų takų ir rūpinkitės, kad gamtoje nepaliktumėte jokių pėdsakų – laikykitės tvaraus turizmo principų.
- Skirkite paramą vietos vėžlių apsaugos programoms ar savanoriaukite jose.
6 geriausios vietos pasaulyje stebėti vėžlius natūralioje aplinkoje
1. Mon Repos, Australija
Trokštantiems išvysti „Loggerhead“ vėžlius iš arti, Mon Repos paplūdimys Bundaberge, Kvinslande, siūlo išskirtines galimybes – čia veisiasi didžiausia šių nykstančių vėžlių populiacija Pietų Ramiajame vandenyne. „Turtle Sands“ ekologinis kurortas, įsikūręs šalia kopų, leidžia patogiai pasiekti paplūdimį. Nuo lapkričio iki kovo galima dalyvauti „Turtle Encounter“ išvykose su gamtosaugininkais kasdien nuo 18.30 val. Dar daugiau įspūdžių laukia Lady Elliot saloje, kur sutinkami žalieji, „Hawksbill“ ir „Loggerhead“ vėžliai.
Naudinga žinoti: Suaugę vėžliai rausiasi dėti kiaušinių sausį–kovą, o perėjimą galima stebėti nuo sausio iki kovo.
2. Tetiaroa, Prancūzijos Polinezija
Septynių kvadratinių kilometrų Tetiaroa atolas Prancūzijos Polinezijoje yra viena iš natūralių žaliųjų vėžlių lizdaviečių pasaulyje. „Brando Resort“ bendradarbiauja su gamtosaugos organizacija „Te Mana e te Moana“, kuri padeda išsaugoti vėžlių populiaciją ir edukaciniams tikslams organizuoja perėjimo stebėjimą. Kurorto planuojamos vilos buvo išdėstytos atokiau nuo pagrindinių lizdaviečių pagal dr. Cécile Gaspar rekomendacijas, todėl svečiai gali stebėti vėžlių perėjimą vadovaujant vietos specialistams. Dalyvaukite turuose, supažindinančiuose su salos gamta, fauna ir tvarios gyvensenos principais.
Vietinis patarimas: Geriausias laikas vėžliams stebėti – nuo lapkričio iki sausio, dauguma perėjimų vyksta anksti ryte (4–6 val.).
3. Jekyll sala, Džordžijoje
Ši sala, esanti prie Džordžijos pakrantės, garsėja „Loggerhead“ vėžlių lizdavietėmis, kurių stebėti galima nuo gegužės iki spalio. Lankytojai kviečiami dalyvauti specialiose ekskursijose – vėžlių stebėjimo žygiuose ar apsilankyti Džordžijos jūrinių vėžlių centro ligoninėje, kur pristatoma vėžlių apsaugos veikla ir gydymo procesai. Norintys prisijungti prie vėžlių stebėsenos, gali anksti ryte padėti mokslininkams tirti ir kataloguoti lizdus. Dėl net 16 km viešų pakrančių tikėtina, kad vėžlių pamatysite tiesiog vaikščiodami paplūdimiu – svarbiausia, jų netrukdyti.
Naudinga žinoti: Norėdami apsilankyti vėžlių centre, bilietus rekomenduojama įsigyti internetu, ypač aktyviojo sezono metu (gegužę–spalį).
4. Raudonoji jūra, Egiptas
Egipto Raudonoji jūra – ne tik istorinių paminklų, bet ir turtingos povandeninės gyvūnijos regionas. Čia aptinkami Olive Ridley, žalieji ir Hawksbill vėžliai. Abu Dabbab įlanka laikoma išskirtinė vėžlių ganykla, o Marsa Alam regionas mėgstamas patyrusių narų, ieškančių galimybės sutikti vėžlius ar kitų retų jūros gyvūnų. Idealiausias laikas stebėti veisimą – birželis–rugsėjis, tačiau vėžliai aktyvūs ištisus metus.
Naudinga žinoti: Sekite „Turtlewatch Egypt“ informaciją apie naujausius vėžlių stebėjimus ir prisidėkite prie mokslinių tyrimų ar dalyvaukite povandeninėse išvykose.
5. Galapagų salos
Kelionė į Galapagų salas – daugelio gamtos mylėtojų noras: čia galima iš arti susipažinti su retomis vėžlių rūšimis, stebėti unikalią ekosistemą ir išraiškingus vulkaninius kraštovaizdžius. Geriausia pažintį pradėti su gidu, dalyvaujant, pavyzdžiui, aštuonių dienų gamtos ekspedicijoje – tai padės atsakingai stebėti žaliuosius vėžlius ir kitas gyvūnų rūšis. Norintys prisidėti prie išsaugojimo, gali savanoriauti, padeda fiksuoti vėžlių nuotraukas identifikavimui, dirbti su jų apsauga ar prisidėti prie paplūdimių švarinimo.
Naudinga žinoti: Birželio–lapkričio sausasis sezonas pasižymi geriausiomis matomumo sąlygomis. Lapkritis ir gruodis būna šilčiausi, o mažiausiai lietaus tenka susilaukti kovą–balandį.
6. Bunakeno jūrų parkas, Indonezija
Šiaurinėje Sulavesio dalyje esantis Bunakeno jūrų parkas garsėja biologine įvairove. Čia patyrę narai vieno nėrimo metu gali susidurti su dviem dešimtimis vėžlių, ypač prie „Muka Kampung“ vietos, dar vadinamos vėžlių miestu. Stiprios povandeninės srovės, gausios žuvų būriai, o kartais ir didesni jūros gyvūnai, šį regioną padaro itin įdomiu tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems narams. Viešėdami „3Will Bunaken Dive Resort“, galite lengvai pasiekti pagrindines nardymo vietas su vietinio centro pagalba.
Naudinga žinoti: Parkas lankytojams atviras visus metus, tačiau geriausias matomumas ir sąlygos būna sausuoju sezonu nuo kovo iki lapkričio.
Eglė Šimkutė
Lėtų ir atsakingų kelionių šalininkė, rašanti apie apgyvendinimą, vietinius rajonus ir tvarius sprendimus. Ji dalijasi patirtimis, padedančiomis geriau suprasti kelionės aplinką ir vietos bendruomenes.
Komentarai