Straipsnio turinys
  1. Kada geriausia keliauti į Rumuniją?
  2. Kiek laiko verta skirti Rumunijos pažinimui?
  3. Kaip paprasta atvykti į Rumuniją ir keliauti po šalį?
  4. Populiariausios veiklos Rumunijoje
  5. Labiausiai įsimintinos veiklos Rumunijoje
  6. Kiek pinigų prireiks keliaujant po Rumuniją?
  7. Ar Rumunija saugi lankytojams?
  8. Ar Rumunijoje daug kalbančių angliškai?

Ši šalis – tikrai tokia žavi, kaip apie ją esate girdėję.

Rumunijoje atrasite įspūdingas pilis ir viduramžių tvirtoves, o kraštovaizdis varijuoja nuo kalnų su stačiomis viršūnėmis, terminių versmių ir žaliuojančių pievų iki plačių paplūdimių bei unikalios Dunojaus deltos prie Juodosios jūros.

Per dešimtmetį Rumunija patyrė didžiulių pokyčių. Nors tai viena iš paskutinių valstybių Europoje, kur dar matyti laukinės gamtos, kaimiškas gyvenimas čia tebėra mažai paveiktas šiuolaikiškumo. Mažesniuose kaimuose dar galite pamatyti arklių traukiamus vežimus, tačiau miestai modernūs – daugelyje kavinių yra greitas internetas, technologių sektorius sparčiai vystosi, klesti specializuotos kavos kultūra ir pasaulinio lygio festivaliai. Elektroninės muzikos gerbėjai taip pat ras ką veikti.

Bukareštas išlieka šalies ekonominiu centru ir didžiausiu miestu. Jo turtingas kultūrinis gyvenimas čia išskiria jį šalies mastu. Čia bei Klužo-Napokoje, laikomoje neoficialia Transilvanijos sostine, kainos panašios į Vakarų Europą, tačiau už miestų ribų keliautojai ras gerokai žemesnių kainų.

Prieš planuojant vizitą verta žinoti, kad Rumunija didesnė, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, o susisiekimo patogumas priklausys nuo regiono. Rekomenduojama rinktis vieną ar du regionus ir juos pažinti išsamiau.

Jei pirmąsyk planuojate kelionę į Rumuniją, štai svarbiausi faktai, kuriuos būtina žinoti.

Kada geriausia keliauti į Rumuniją?

Rumunijoje vyrauja vidutinių platumų klimatas, todėl orai įvairuoja nuo šalčių iki šilumos. Žiemos šaltesnės kalnuotose vietovėse ir temperatūra gali kristi žemiau nulio. Pastaruoju metu žiemų buvo švelnesnių su mažiau sniego, o vasaromis šalį neretai alina karščiai ir sausra – pietiniuose regionuose temperatūra gali pakilti virš 38 °C.

Dėl šių priežasčių vėlyvas pavasaris ir ankstyvas ruduo – tinkamiausi laikai aplankyti šalį. Balandis ir gegužė pasižymi festivaliais bei maloniu žydinčių augalų kvapu, o rugsėjis ir spalis žavi švelniu oru, renginiais ir auksaspalviais Karpatų kalnų miškais – puikus metas laisvalaikiui gamtoje ir žygiams.

Kiek laiko verta skirti Rumunijos pažinimui?

Tokie miestai kaip Bukareštas, Brašovas, Klužo-Napoka ir Sibiu puikiai tinka ilgesniems savaitgalio pabėgimams. Visi jie turi oro uostus – didžiausias srautas yra Bukarešto „Henri Coandă“ oro uoste, o Brašovo „Ghimbav“ neseniai tapo pirmuoju nauju civiliniu oro uostu per pastaruosius 50 metų šalyje. Keliaujant iš Vengrijos į Banatą, verta sustoti Timišoaroje ar Oradeoje – šie miestai žavi istorijos ir architektūros mėgėjus.

Savaitė – optimali norint pažinti Transilvaniją ir pasimėgauti agroturizmo galimybėmis saksonų kaimuose. Norint geriau suprasti įvairiapusį Rumunijos paveldą ir gamtinių objektų gausą, verta suplanuoti 10–14 dienų kelionę. Bucovinos regionas garsėja UNESCO saugomais vienuolynais, kuriuos patogu derinti su kelione į elegantišką Iași – didžiausią Moldavijos miestą. Ieškantiems gamtinės įvairovės, siūloma vykti į Dunojaus deltą – tai daugiataučio Dobruja regiono ramus prieglobstis paukščių stebėtojams.

Kaip paprasta atvykti į Rumuniją ir keliauti po šalį?

Daugelyje miestų pagrindiniai turistiniai objektai išsidėstę kompaktiškai, tad tyrinėti galima pėsčiomis. Transilvanijos miestai žavi jaukiais senamiesčiais, aikštėmis ir pėsčiųjų zonomis. Bukareštas didelis, tankiai apgyvendintas ir kartais chaotiškas, tačiau viešojo transporto metropolitenas ir pavežėjimo programėlės, tokios kaip „Bolt“ ar „Uber“, užtikrina puikų susisiekimą su įvairiomis pramogomis bei restoranais.

Tiek miestuose, tiek populiariausiuose turistiniuose maršrutuose, pavyzdžiui, Prahovos slėnyje, automobilių spūstys įprastos – jas lemia statybos darbai ir infrastruktūros atnaujinimai. Traukinių tinklas apima visą šalį, tačiau paslaugos lėtos, riedmenys seni, o pagrindinis operatorius – valstybės CFR. Pamažu diegiami nauji traukiniai, o privatūs operatoriai gerina paslaugų kokybę.

Norint pasiekti atokesnius regionus, kurių neapjungia viešasis transportas, automobilių nuoma būtina. Judant tarp miestų ir kaimų, atsiskleidžia ryškūs kontrastai bei saviti vairavimo įpročiai. Ilgesniems atstumams tarp didesnių miestų rekomenduojama rinktis vidaus skrydžius – taip išvengsite varginančių kelionių traukiniu ar kelių kliūčių.

Populiariausios veiklos Rumunijoje

Rumunija siūlo daugybę gamtos, kultūros ir istorinių objektų – nuo laukinės gamtos iki įspūdingų vienuolynų ir tvirtovių. Štai kelios pagrindinės veiklos šalyje:

Lankykitės Drakulos pilyje tamsiuoju paros metu

Pirmą kartą atvykstantiems keliautojams Brano pilis – dažnas pasirinkimas. Nors atmosfera gali pasirodyti turistinė, kasmet tvirtovę aplanko beveik milijonas žmonių, besidominčių istorinio Vlado Ţepešo, žinomo kaip Drakula, asmenybe.

Jei norite ryškaus įspūdžio, rekomenduojama aplankyti pilį vakare, kai mažiau žmonių. Ekskursijas dažnai veda gidai, kurie detaliai pasakoja apie legendas ir istorinius faktus. Netoliese, maždaug už 8 km nuo pilies, ant kalno veikia „Matca Transylvanian Sanctuary“ – išskirtinis viešbutis, organizuojantis privačias išvykas į Brano pilį.

Leiskitės į nuotykį laukinėje gamtoje

Kelionės vaizdingais automobilio maršrutais, tokiais kaip žymusis Transfagarašano kelias ar Transalpina, daugeliui įrašytos į būtinų patirčių sąrašą. Naujoji tolimųjų atstumų „Via Transilvanica“ trasa, kertanti septynis istorinius Rumunijos regionus, atveria galimybę atrasti UNESCO saugomas vietas, įspūdingas tvirtoves ir tradicinius Karpatų kaimus – čia gyvenimas išliko autentiškas šimtmečius. Maršrutas tęsiasi apie 1400 km ir yra skirtas žygiams, dviračių ar jojimui, siūlantis pažinti šalį tvariai, skatinant vietos bendruomenių plėtrą ir agroturizmą.

Plaukite valtimi ir stebėkite paukščius Dunojaus deltoje

Nedaug veiklų prilygsta ramybei plaukiant Dunojaus deltos kanalo labirintais. Šiame biosferos rezervate aptinkama daugiau nei 300 paukščių rūšių ir didžiausios baltųjų bei dalmatinių pelikanų kolonijos Europoje. Tūkstančiai kanalų, ežerų ir nendrių salų pasiūlo įspūdingus paukščių reginius auštant. Delta susiformavo iš trijų pagrindinių upės intakų, ji laikoma geriausiai išsaugota delčina bei didžiausia upių pelkė Europoje. Be to, čia aptinkama 45 rūšys gėlavandenių žuvų, tad vietinės žuvienės bei tradiciniai patiekalai su aštriu česnakiniu padažu – būtinai paragaukite.

Atraskite Rumunijos vynuogynus ir vietines vynuogių veisles

Rumunija – šešta pagal vyno gamybą Europoje, taip išsiskiria palankiomis sąlygomis ir derlingomis žemėmis. Žymios vietinės vynuogės: Fetească Neagră ir Negru de Drăgășani raudoniesiems, o Fetească Regală, Tămâioasă românească ir Crâmpoșie baltiesiems vynams. Šalyje gausu vyno barų bei vyninių, siūlančių degustacijas ir nakvynę. Vyną gamina daug smulkių vyndarių, dalis jų naudoja retas vynuogių rūšis, augančias tik Rumunijoje. Populiariausias vyno regionas – „Dealu Mare“, nutolęs nuo Bukarešto maždaug 1,5 valandos automobiliu.

Labiausiai įsimintinos veiklos Rumunijoje

Kai norisi pabėgti iš sostinės šurmulio, keliautojai dažnai renkasi karališkąjį kalnų kurortą Sinaiją Prahovos apskrityje arba Brašovą – žinomą dėl gotikinės architektūros bei oranžinėmis čerpėmis dengto senamiesčio. Brašove, centrinėje miesto dalyje, siūloma apsistoti moderniame „Radisson Blu Aurum“ viešbutyje, kuriame puikiai išeksponuotos bastiono sienų liekanos. Nepakartojamą atmosferą siūlo ir spalvota Sighişoara, kurios senuose gatvelėse vis dar juntama viduramžių dvasia. Ilgesniam atokvėpiui tinka kelionė po saksonų kaimus, pavyzdžiui, po Biertaną. Architektūros mylėtojai vertina Oradejos naujosios dailės palikimą ir spalvingus senovinius pastatus.

Kiek pinigų prireiks keliaujant po Rumuniją?

Rumunija priklauso Europos Sąjungai, tačiau nėra euro zonoje – čia naudojama nacionalinė valiuta lėja (daugiskaita: lei). Didžioji dalis miesto įmonių priima atsiskaitymus kortelėmis – išskyrus kai kuriuos smulkius turgus, gėlių parduotuves ir panašias vietas. Kortelės atsiskaitymus skatina ir įstatymai, o miestuose populiarus „Apple Pay“.

Ekonominė šalies plėtra per pastaruosius metus lėmė kainų augimą – Rumunija nebėra tokia pigi, kaip galėjo pasirodyti anksčiau. Restoranuose įprasta palikti arbatpinigių, dažniausiai apie 10% nuo sumos.

Atokesniuose regionuose rekomenduojama turėti grynųjų. Daugelis kasdienių prekių – gatvės maistas (pavyzdžiui, ant grotelių keptos odelės neturinčios dešrelės mici), pyragėliai, tokie kaip covrigi ar merdenele, viešasis transportas, vietiniai vaisiai ir daržovės – išlieka nebrangūs. Tačiau vidutinės ir aukštesnės klasės viešbučiai, gurmaniški restoranai, specializuota kava ir vynas kainuoja panašiai kaip Vakarų Europoje. Kai kurie prekybos centruose parduodami sūriai ar mėsa gali būti net brangesni nei įprasta.

  • Nakvynė bendrame kambaryje: 70–150 lei (apie 14–30 eurų)
  • Standartinis dvivietis kambarys: 150–300 lei (apytikriai 30–60 eurų)
  • Prabangus viešbučio kambarys dviem: 1000–2500 lei (apie 200–530 eurų)
  • Savarankiškas butas („Airbnb“): 200–550 lei (maždaug 40–110 eurų)
  • Viešojo transporto bilietas: 1,50–3 lei (0,30–0,60 euro)
  • Kavos puodelis: 5–20 lei (1–4 eurai)
  • Pora sviestainio tipo mėsos: 5–15 lei (1–3 eurai)
  • Vakarienė dviem asmenims: 150–475 lei (30–100 eurų)
  • Alus bare (0,5 l): 10–25 lei (2–5 eurai)

Ar Rumunija saugi lankytojams?

Pamirškite senus stereotipus: Rumunija šiuo metu saugesnė net už kai kurias Vakarų Europos šalis. Nusikalstamumo lygis žemas, smurto atvejų beveik nebūna, moterys gali laisvai vaikščioti vienos ir naktį miestuose. Reikėtų atsargiau elgtis tik dėl retų kišenvagysčių ir galimų apgavysčių, ypač turgavietėse – patartina pasikonsultuoti su vietiniais dėl kainų.

Daugiau dėmesio reikalauja kelių eismo saugumas: vairuotojai dažnai nesilaiko greičio apribojimų, pasitaiko vairuojančių išgėrusių asmenų. Rūkymo kultūra, palyginti su kitomis Vakarų šalimis, išlieka labiau paplitusi nors situacija gerėja. Rumunija priklauso tiek ES, tiek NATO – nepaisant pasienio su Ukraina, šalies kasdienybė dėl karo nesikeičia, tačiau pastebimas didesnis ukrainiečių skaičius vietos bendruomenėse.

Ar Rumunijoje daug kalbančių angliškai?

Dauguma miestų gyventojų, ypač jaunesni, puikiai kalba angliškai, dažnai – dar keliomis užsienio kalbomis. Kaimuose anglų kalba paplitusi gerokai mažiau, kadangi vyresnieji gyventojai ne visada ją moka, o dauguma jaunimo yra emigravę. Religija išlieka svarbi kaimo bendruomenėse – neretai išvysite žmones, daranti kryžiaus ženklą praeinant pro stačiatikių bažnyčias, kurios čia tokios pat dažnos kaip vaistinės.

Apie autorių

Kelionių rašytojas ir miesto kultūros stebėtojas, daug dėmesio skiriantis muziejams, parkams ir urbanistinėms pramogoms. Remiasi asmenine patirtimi, lėtomis kelionėmis ir kultūriniu kontekstu, vengdamas paviršutiniškų rekomendacijų.