Pirmoji kelionė į Svalbardą gali pasirodyti iššūkis – ši atoki Norvegijos sala, esanti tarp Norvegijos ir Šiaurės ašigalio, garsėja ekstremaliu klimatu, gausiais ledynais bei poliarinėmis meškomis. Svalbardo specifiniai įstatymai ir atokus geografinis išsidėstymas sukuria įspūdį, kad tai pasaulio pakraštys.
Į Svalbardo salyną įeina trys pagrindinės salos: Spicbergenas, Edžėja ir Nordaustlandetas. Dauguma keliautojų renkasi Spicbergeną, kuriame įsikūręs pagrindinis gyvenvietė Longjyrbienas. Apgyvendinimas yra ribotas ir daugiausiai susideda iš tradicinių viešbučių, tačiau šiek tiek nakvynės namų ir apartamentų su galimybe gaminti maistą rasite šalia Longjyrbieno.
Ką svarbiausia žinoti, planuojant pirmąją kelionę į Svalbardą.
Kodėl verta aplankyti svalbardą
Jei trokštate išvysti ledynus, spindinčius po nenusileidžiančia saule, ar svajojate išbandyti šunų kinkinį po šiaurės pašvaiste – Svalbardas jūsų laukia. Pasiekiamas iš žemyninės Norvegijos, šis salynas išlaikė autentišką nuotykių dvasią. Longjyrbienas – pagrindinis miestelis – įsikūręs ties viena atšiauriausių ir įspūdingiausių pasaulio laukinių vietovių riba.
Jei traukia Arkties kraštovaizdžiai, Svalbardas – viena šiauriausių vietų, kurioje realiai galima apsilankyti. Čia reikia pasiruošti ir kuo daugiau laiko praleisti lauke. Vasarą tinka gyvūnų stebėjimo ar ledynų apžvalgos kruizai, plaukimas baidarėmis, žygiai (su atitinkamomis saugumo priemonėmis, nes čia poliarinių meškų buveinė). Sniegomobiliais ar šunų kinkiniu važiuoti galima visus metus.
Laukinė gamta traukia daugumą keliautojų, bet yra ir kitų lankytinų vietų. Deja, išskirtinį Pasaulio sėklų saugyklą galima tik pamatyti iš išorės – apsilankyti viduje leidžiama tik ypatingu atveju. Svalbardo muziejuje verta skirti keletą valandų – parodos supažindina su banginių medžiotojų, gaudytojų, ruonių ir jūrų vilių, taip pat kasėjų gyvenimu šiame krašte.
Norintiems išskirtinumo rekomenduojama užsukti į Svalbard Bryggeri – šiauriausią pasaulio daryklą. Ekskursija su degustacija kainuoja 429 kronas, bilietus patogu užsisakyti iš anksto. Jei nespėsite aplankyti, jų alaus rasite parduotuvėse.
Ar reikia vizos vykstant į svalbardą?
Norint keliauti būtent į Svalbardą, viza nereikalinga, tačiau dažniausiai kelionė į salyną vyksta per Norvegiją, todėl reikia turėti Norvegijos vizą.
Įdomu tai, kad norint dirbti Svalbarde, viza taip pat nebus reikalinga! Jei po apsilankymo sugalvotumėte persikelti čia gyventi, bet kurios šalies pilietis gali legaliai imigruoti, tačiau reikės iš anksto susirasti darbą ir būstą.
Kaip nuvykti į svalbardą?
Oro linijos Norwegian Air ir SAS siūlo skrydžius iš Oslo į Longjyrbieną – pasirinkus vieną iš jų, susiplanuosite kelionę bet kurią savaitės dieną. Papildomai yra tiesioginių reisų iš Tromsės. Net ir užsisakant tiesioginį skrydį iš Oslo, dalis jų stabteli Tromsėje, kur tenka praeiti pasų kontrolę.
Jei jungiamasis skrydis per Oslą veda tiesiai į Svalbardą, įsitikinkite, ar jums nereikia Šengeno vizos, nes Svalbardas nepriklauso Šengeno erdvei.
Kada geriausia vykti į svalbardą
Daugiausia lankytojų atvyksta vasarą – nuo gegužės iki rugsėjo. Nuo gegužės ima tirpti sniegas, lengviau keliauti, daugiau turistų, padaugėja skrydžių iš Oslo, į Longjyrbieną atplaukia daugiau kruizinių laivų.
Gyvūnų stebėjimas taip pat geriausias būtent šiuo laikotarpiu. Birželį didelė tikimybė pasitaikys išvysti jūrų vilių, poliarinių meškų ar net banginių kruizo metu. Iki rugpjūčio pabaigos čia tęsiasi poliarinė diena – saulei nenusileidžiant visą parą. Apsilankymas vasarą paprasčiau planuojamas ir dėl šiltesnių orų.
Visgi aktyviems keliautojams patinka ir nepertraukiama poliarinė naktis. Nuo spalio pabaigos iki vasario saulė visai nepakyla, tačiau tuo metu galima mėgautis sniegomobilių išvykomis, šunų kinkiniais ir stebėti šiaurės pašvaistę. Būtinai pasiimkite tinkamus rūbus, nes žiemą temperatūra nukrinta iki –20°C.
Ar lengva judėti po svalbardą?
Viešasis transportas čia beveik neegzistuoja, išskyrus maršrutinį autobusą iš oro uosto į Longjyrbieną. Kelionė trunka kelias minutes, autobusas pritaikytas skrydžių laikams ir veža tiesiai iki jūsų nakvynės vietos. Bilietas pirmyn ir atgal kainuoja 170 kronų.
Jei ketinsite palikti Longjyrbieną, greičiausiai vyksite lydimi gido. Daugumą ekskursijų organizuoja gidai, į maršrutus įtraukiami pervežimai nuo ir iki apgyvendinimo vietos. Tokios išvykos nuveda į ledynų urvus, fjordus bei į Barencburgo miestelį, kuriame galima pamatyti šachtų veiklą – tai svarbi Svalbardo istorijos dalis. Žiemą populiarūs turai ieškoti šiaurės pašvaistės.
Didžiausią automobilių nuomos kompaniją Svalbarde – Arctic Autorent – rasite oro uoste. Automobilį galima rezervuoti internetu, nuomos kainos prasideda nuo 1090 kronų už dieną. Visgi verta žinoti, kad už Longjyrbieno ribų kelių labai mažai – į kitus miestelius, tokius kaip Barencburgas ar Niu-Ålesundas, automobiliu nuvykti neįmanoma. Miestelyje veikia dvi taksi įmonės, todėl prieš norint nuvykti kitur verta rezervuoti iš anksto.
Dažniausiai naudojama transporto priemonė Svalbarde – sniegomobilis. Prie daugumos namų pamatysite pastatytus šiuos išskirtinius aparatus. Dauguma ekskursijų organizatorių gali pasirūpinti sniegomobilio nuoma (galima pasirinkti ir elektrinius modelius).
Nepaisant arktinių oro sąlygų verta pasivaikščioti po Longjyrbieną pėsčiomis – tą kasdien daro vietiniai gyventojai. Pravers antbatai su dygliukais, kad būtų saugiau judėti leduotuose takeliuose.
Saugumo reikalavimai paliekant longjyrbieną
Artėjant prie Longjyrbieno miesto ribos, išvysite kelio ženklus su poliarinės meškos atvaizdu. Už miesto ženklų reikia imtis papildomų apsaugos priemonių, jei susidurtumėte su poliarine meška.
Būtiniausias inventorius – triukšmingas objektas, galintis atbaidyti mešką, pavyzdžiui, signalinis pistoletas su keliais raketomis. Didesnį saugumą suteiktų šautuvas ir tinkamas ginklo naudojimo mokymas. Į ekskursijas su patyrusiu gidu vykstantiems nereikia papildomai rūpintis – reikalingą įrangą pasirūpina organizatoriai.
Patartina niekada nekeliauti už miesto vienam – visuomet rekomenduojama vykti su gidu. Savarankiškai planuojant žygį būtina iš anksto susipažinti su gubernatoriaus rekomendacijomis ir laikytis nurodytų taisyklių. Pasirūpinkite viskuo, kas nurodyta saugumo sąraše: turėkite avarinį švyturėlį, žemėlapį, kompasą ir mokėkite juos naudoti. Taip pat būtina iš anksto informuoti Svalbardo gubernatorių apie savo žygį.
Nepamirškite šiltų kojinių!
Sudėvėtus ar nepatogius kojinių palikite namuose – Svalbarde dažnai vaikščiosite be batų. Daugybę metų čia gyveno angliakasiai, kuriems buvo privaloma nusiimti batus viduje, kad į patalpas nepatektų anglies dulkės. Nors šachtų veikla mažėja, tradicija išliko ir dabar: viešbučiuose, restoranuose bei baruose (ne parduotuvėse) batuoti nevaikščiojama.
Daugumoje apgyvendinimo vietų gausite šlepetes, tačiau patogumui pravers ir nuosavos. Svarbiausia – turėti storų, šiltų kojinių.
Kaip pasirūpinti savijauta svalbarde
Atvykus iš šiltesnių kraštų Svalbardo klimatas gali pasirodyti labai atšiaurus net vasaros metu. Neretai pasitaiko miego sutrikimų – nuolatinė dienos šviesa trukdo užmigti, o tamsi žiema neleidžia lengvai pabusti reikiamu laiku.
Jei nesilankote pačiame vasaros įkarštyje, kai temperatūra gali pasiekti 10°C, didžiąją laiko dalį teks susidurti su šalčiu. Rekomenduojama naudoti stiprų odos kremą ir lūpų balzamą, kad apsaugotumėte odą nuo išsausėjimo. Patartina į nosį įtrinti ploną sluoksnį vazelino, kad apsaugotumėte gleivinę nuo aštraus oro.
Vasarą svarbu turėti gerą miego kaukę, o užmigti gali padėti, pavyzdžiui, melatonino papildas. Rekomenduojama palaikyti pastovų miego ritmą ir porą valandų prieš miegą užtraukti storas užuolaidas. Jei vis tik nesiseka išsimiegoti – ramybė, poliarinė saulė suteikia energijos dienos veikloms, net jei ryte viskas atrodo sunku.
Kaip išsaugoti svalbardo gamtą
Nors keliaujant po bet kurią gamtinę teritoriją reikia laikytis etiškų elgesio normų, Svalbarde šie reikalavimai dar griežtesni dėl unikalios bei itin trapaus Arkties ekosistemos. Nepažeiskite paukščių ar kitų gyvūnų ramybės, ir įsitikinkite, kad žinote draudžiamas zonas transporto priemonėms ir sniegomobiliams, jei keliaujate savarankiškai. Griežtai draudžiama vilioti ar persekioti poliarines meškas tiek jų, tiek jūsų saugumui. Reikia žinoti, kad pasiutligė gali būti platinama ir elnių, ir arktinių lapių.
Vasarą Svalbarde negalima skinti laukinių gėlių. Žinoma, visiškai negalima palikti šiukšlių ar bet kokių kitų žymių apie jūsų apsilankymą.
Ką supakuoti kelionei į svalbardą
Štai sąrašas, kuris padės pasiruošti įvairiems nuotykiams Svalbarde.
- Ilgi vilnoniai apatiniai rūbai
- Vilnonės kojinės ir pirštinės
- Fleecinė šiluminė apranga
- Viršutinis vėjui atsparus sluoksnis
- Nepraeinančios vandeniui žieminių batų poros
- Šlepetės
- Patogūs drabužiai viešbučio viduje
- Fotoaparatas su ilgu objektyvu
Priklausomai nuo sezono, prireiks ir papildomų daiktų. Žiemai verta turėti pūkinę striukę, antbačius su dygliukais, prožektorių ant galvos bei liemenę su atšvaitais. Vasarai būtinas stiprios apsaugos kremas nuo saulės, kokybiški akiniai ir miego kaukė.
Kiek pinigų prireiks svalbarde?
Populiariausi nuotykiai Svalbarde yra brangūs, todėl tai nėra pigi kelionių kryptis. Visgi jei neplanuojate ilgų, sudėtingų žygių per salyną, pagrindines lankytinas vietas galima patirti per 2–3 dienas.
Kasdienės išlaidos Svalbarde panašios kaip Skandinavijoje – čia viskas brangu, nes visas maistas importuojamas, o tai didina maitinimo ir prekių kainas. Tačiau kainą šiek tiek sumažina tai, jog Svalbarde netaikomas pridėtinės vertės mokestis. Jei reikia įsigyti lauko drabužių ar įrangos, dažnai apsimoka pirkti čia – kainos mažesnės nei žemyne.
Vidutinės išlaidos per dieną svalbarde:
- Vieta nakvynės namuose – 1000–1900 kronų
- Paprastas kambarys dviem – 1900–3100 kronų
- Apartamentai su virtuve ar nuomojami per Airbnb – 1500–3000 kronų
- Kavos puodelis – 40 kronų
- Vakarienė dviem – nuo 300 kronų už picą iki 900 kronų už kepsnius
- Bokalas alaus bare – 80 kronų
Teskite atostogų planavimą norvegijoje:
Sudarykite kelionės planą, pamatykite svarbiausius objektus Norvegijoje; išsirinkite, ką veikti šalies fiorduose ir salose; sužinokite, ko reikia norint pamatyti šiaurės pašvaistę.
Kelionių aistruolė ir patyrusi kelionių tinklaraštininkė, kuri rašo apie įvairius kelionių aspektus: nuo apgyvendinimo ir maisto kultūros iki įdomiausių lankytinų vietų bei praktiškų kelionių patarimų. Ji dalinasi savo atradimais apie parkus, muziejus ir kitas pramogas, taip pat analizuoja skrydžių taisykles bei geriausius suvenyrų pasirinkimus. Aistė siekia įkvėpti kitus atrasti pasaulį per autentišką patirtį ir atsakingą keliavimą.
