Aukščiausia kalva Lietuvoje kėlė diskusijų ir susidomėjimo jau dešimtmečius. Nors Lietuvos kraštovaizdis išsiskiria lygumomis, reljefas turi ir savų aukštumų. Šiame straipsnyje aptariama, kuri kalva pripažįstama aukščiausia, kaip buvo atliekami matavimai, kodėl kyla neaiškumų dėl jos statuso, pateikiami istoriniai ir geografiniai aspektai. Straipsnis padės geriau suprasti Lietuvos reljefo ypatumus, aukščiausios kalvos reikšmę krašto identitetui bei atsakys į populiariausius klausimus apie šį gamtos objektą.
Kuri kalva laikoma aukščiausia Lietuvoje?
Nors lygumų kraštu vadinama Lietuva nėra kalnuota, čia yra kelios įspūdingos kalvos. Aukščiausia šalies vieta ne kartą buvo permatavus, tačiau šiuolaikiniai moksliniai tyrimai daugumos ekspertų pripažįsta – Aukštojo kalva (Aukštasis) yra oficialiai laikoma aukščiausias Lietuvos taškas.
Aukštojo kalva stūkso Medininkų aukštumoje, už maždaug 24 kilometrų į pietryčius nuo Vilniaus, netoli Juozapinės bei Medininkų kaimo, šalia sienos su Baltarusija. Aukščiausias taškas pasiekia 293,84 metrų virš jūros lygio aukštį (remiantis Lietuvos Respublikos Nacionalinės žemės tarnybos ir Lietuvos geologijos tarnybos matavimais).
Kitos minimos kalvos
- Juozapinės kalva – ilgą laiką ji buvo laikyta aukščiausia Lietuvos vieta (292,7 m), tačiau šiuolaikiniai matavimai rodo, kad Aukštojo kalva — aukštesnė.
- Kruopinės kalva – irgi stebėta kaip potenciali pretendentė, tačiau ji šiek tiek žemesnė už Aukštąjį kalną.
Šios vietos yra netoli viena kitos, todėl kartais kyla neaiškumų dėl tikslios aukščiausios taško vietos, ypač ankstesniuose šaltiniuose.
Geografinės ir geologinės savybės
Aukštojo kalva yra Medininkų aukštumos dalis – tai rytinėje Lietuvos dalyje besidriekiantis reljefo darinys, susiformavęs prieš dešimtis tūkstančių metų paskutinio ledynmečio metu. Ledyno tirpsmo vandenys, atnešę akmenis, smėlį, žvyrą, suformavo šias aukštumas, kurios išsiskiria banguotu, kalvotu reljefu ir gausingais moreniniais dariniais.
Kalvinis reljefas čia ypač ryškus lyginant su Vidurio Lietuvos lygumomis, todėl Medininkų apylinkės visada traukė ne tik geografus, bet ir turistus bei gamtos mylėtojus.
Kaip nustatyta aukščiausia kalva?
Matavimų istorija ir metodika
Lietuvos reljefas buvo žemėlapiuojamas nuo XIX a. – pirmuosiuose kartografiniuose šaltiniuose, vokiškuose žemėlapiuose, Medininkų apylinkės kalvos išskirtos kaip aukščiausios. Sovietmečiu atlikus detalesnius geodezinius matavimus, oficialiai aukščiausiu tašku paskelbta Juozapinės kalva.
Tik nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, gerėjant matavimo technikai (GPS, lazeriniai lygiai), paaiškėjo, kad už kelių šimtų metrų į šiaurės rytus nuo Juozapinės yra kiek aukštesnė kalva – dabartinis „Aukštojo“ taškas.
2004–2006 m. matavimus atliko Nacionalinė žemės tarnyba, Lietuvos žemėtvarkos institutas bei Geodezijos institutas. Jie patvirtinto, jog Aukštojo kalva aukštesnė už Juozapinę. 2007 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė oficialiu aukščiausiu šalies tašku paskelbė Aukštojo kalvą.
Kodėl kyla neaiškumų dėl aukščiausios kalvos?
Ilgą laiką aukščiausios lietuviškos kalvos statusas kito dėl kelių priežasčių:
- ankstesnių žemėlapių ir prietaisų netikslumų,
- artimų aukščių skirtumo – Aukštojo, Juozapinės, Kruopinės kalvos išsidėsčiusios labai arti, jų aukščių skirtumai siekia vos 1–1,5 metro,
- netikslumų žymint geografines koordinatės ar net kalvos centrą,
- žemės paviršiaus pokyčių dėl ūkininkavimo, griovių kasimo ar natūralių veiksnių.
Būtent šiuolaikinės technologijos – geodeziniai GPS, lazerinė topografija – šias abejones išsklaidė.
Populiariausi mitai ir klaidingi įsitikinimai
- Dažnai teigiama, kad Juozapinės kalva tebėra aukščiausia – tai netiesa, naujausi tyrimai šį titulą neabejotinai priskiria Aukštojo kalvai.
- Kartais manoma, kad Lietuvos „kalnai“ – žmogaus rankų kūriniai, tačiau Medininkų aukštuma yra natūralaus geomorfologinio proceso rezultatas.
Aukščiausių kalvų reikšmė Lietuvos gamtai ir kultūrai
Nesvarbu, ar esame žygeiviai, geografijos entuziastai, ar tiesiog domimės gimtosios šalies išskirtinumais – pažinti aukščiausią šalies tašką, jo susiformavimo istoriją – tai viena iš nacionalinio identiteto dalių. Medininkų aukštumą ir Aukštojo kalvą lanko turistai, mokyklinės ekskursijos, dviratininkai, orientacinio sporto entuziastai.
Prieš kelis dešimtmečius, kol Aukštojo kalva nebuvo oficialiai įtvirtinta, tautinė sąmonė daugiau siejo aukščiausią tašką su Juozapinės kalva. Dabar tiek čia, tiek Aukštojo kalvoje įrengta lankymo infrastruktūra: pastatyti informaciniai stendai, laiptai, apžvalgos aikštelės, kryžiai ar koplytėlės kaip tautinio palikimo ženklai.
Kaip aplankyti Aukštojo kalvą?
Vieta ir privažiavimas
Aukštojo kalva yra Vilniaus rajone, šalia Medininkų gyvenvietės, netoli sienos su Baltarusija. Nuo Vilniaus atstumas ~25 km. Privažiavimas galimas automobiliu iki pat kalvos papėdės (yra aikštelė), toliau pėsčiomis pakilsite į apžvalgos vietą. Teritorija paženklinta informacinėmis lentomis, apylinkėse įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai.
Ką pamatyti šalia?
- Medininkų pilis – viena seniausių ir didžiausių išlikusių Lietuvos gynybinių pilių.
- Juozapinės kalva – galima aplankyti ir ją, nes nuo Aukštojo nutolusi vos apie 500 metrų.
- Kraštotyros ekspozicijos, sakraliniai paminklai, gamtos takai.
Aukščiausios kalvos įtakos Lietuvos reljefui
Lietuvos reljefas yra palyginti žemas – šalies vidutinė aukštis virš jūros lygio siekia apie 99 metrus. Dažnai pabrėžiama, jog mūsų kalvos – daugiausia ledyno formuoti kalvynai (morėnos), nėra „tikri“ kalnai geologine prasme.
Tačiau būtent Medininkų aukštuma, kartu su Dzūkų aukštuma, yra šalies „stogas“. Čia upių ištakos, išsidėstę upių baseinai, vietovės klimatas – palyginti žvarbesnis, daugiau kritulių, žemės ūkio kultūros šiek tiek kitokios nei Vidurio Lietuvoje ar Žemaitijos lygumose.
Įdomūs faktai apie aukščiausią kalvą
- Aukštojo kalvos 293,84 metrų aukštis – vos apie 3 metrais lenkia kitą regioną, tačiau tai reikšminga Lietuvos mastu.
- Palyginimui, aukščiausias Baltijos regiono taškas yra netoli Gaiziņkalns Latvijoje (312 m), aukščiausias Lenkijos taškas – Tatrų kalnuose ( daugiau kaip 2500 m ).
- 2007 m. Aukštojo kalvos viršūnę pažymėjo specialus paminklinis akmuo su įrašu „Aukštojo kalnas – aukščiausia Lietuvos vieta“.
- Lietuvos geodezinių matavimų rezultatai buvo patikrinti įvairiais nepriklausomais šaltiniais, tarp jų – ir tarptautiniais žemėlapių leidėjais.
- Aukštojo kalvoje vyksta edukaciniai žygiai, orientacinio sporto varžybos, kartais rengiamos tautinės šventės ar pažintinės ekskursijos.
Patarimai lankytojams
- Planuodami kelionę, pasirinkite sausą orą, nes pėsčiųjų takai gali būti slidūs, ypač drėgnu metų laiku.
- Vertėtų apsirengti patogiai, pasirinkti sportinę avalynę, nes reikia šiek tiek paėjėti kalvotu reljefu.
- Susiplanuokite maršrutą taip, kad galėtumėte apžiūrėti ir kitus medininkų bei apylinkių objektus.
- Gerbkite gamtą – nešiukšlinkite, laikykitės taisyklių, saugokitės nuo erkių laižčių sezono metu.
Išvados
Aukštojo kalva yra oficialiai aukščiausia Lietuvos vieta, įamžinta tiek moksliniuose šaltiniuose, tiek geografijos vadovėliuose. Nors krašto reljefas žemas, aukščiausios kalvos svarbios ne tik geografiniu, bet ir pažintiniu, netgi simboliniu aspektu. Apsilankymas Medininkų aukštumoje siūlo unikalią galimybę patirti Lietuvos gamtos „viršūnę“, pasidžiaugti vaizdingomis panoramomis ir prisiliesti prie šalies istorijos. Šiuolaikiniai matavimai išsklaidė mitus bei abejones dėl šalies aukščiausios vietos, todėl tiek turistai, tiek vietiniai gali pasididžiuoti – Lietuvoje tikrai yra ką įkopti!
Kelionių aistruolė ir patyrusi kelionių tinklaraštininkė, kuri rašo apie įvairius kelionių aspektus: nuo apgyvendinimo ir maisto kultūros iki įdomiausių lankytinų vietų bei praktiškų kelionių patarimų. Ji dalinasi savo atradimais apie parkus, muziejus ir kitas pramogas, taip pat analizuoja skrydžių taisykles bei geriausius suvenyrų pasirinkimus. Aistė siekia įkvėpti kitus atrasti pasaulį per autentišką patirtį ir atsakingą keliavimą.
