Abu pasižymi aukšto lygio meno ir kultūros įstaigomis, sirgalių gausa pasižyminčiomis sporto komandomis bei savomis kulinarinėmis tradicijomis. Tačiau jei teks rinktis tik vieną iš šių miestų, kuris būtų tinkamesnis? Kad apsispręsti būtų lengviau, pateikiame dviejų autorių požiūrius – jie dalijasi, kodėl jų mėgstamas miestas išskirtinis.
Bostonas – universitetų miestas, jungiantis istoriją, meną ir kultūrų įvairovę
Pirmą kartą atvykusi į Bostoną, iš karto pastebėjau ypatingą studentų aktyvumą ir išplatintą mokymosi svarbą – miestas pasirodė nepaprastai išsilavinęs. Ir šiandien Bostone juntama intelektuali dvasia, tačiau per laiką pastebėjau, kad tai tik dalis miesto galimybių. Čia glaudžiasi ir svarbūs istoriniai objektai, įvairiapusis menas bei muzika, emocingi sporto renginiai ir, be abejonės, gardžios jūros gėrybės. Visa tai telpa vos kelių kvadratinių kilometrų miesto centre.
Nors Bostonas nėra didelis plotu, reikšme jis nė kiek nenusileidžia daliai didžiųjų miestų – menas, mokslas, naujovės ir kultūrinis gyvenimas gali lengvai konkuruoti su kur kas didesniais miestais (pavyzdžiui, su Filadelfija). Tarp svarbiausių čia esančių kultūros ir meno centrų – Bostono simfoninis orkestras bei Dailės muziejus. Moderniojo meno scena aktyvi SoWa meno rajone ir įspūdingame Šiuolaikinio meno institute. Universitetų ir kolegijų gausa Bostoną papildo neišsenkančia jaunatviška energija, kūrybiškumu ir vietine kultūra.
Kalbant apie vietos kultūrą, Bostoną drąsiai galima vadinti sporto miestu, nes jo komandos pasižymi turtinga istorija ir dažnais laimėjimais. Neslepiame, kad 2018 metų „Super Bowl“ finalas, kuriame „Eagles“ nugalėjo „Patriots“, paliko kartėlį, tačiau šį faktą atsveria šeši „Patriots“ laimėti pagrindiniai futbolo trofėjai „Gillette Stadium“ stadiono sienose, net devynios „Red Sox“ beisbolo komandos pasaulio serijos pergalės bei net 18 „Celtics“ krepšinio čempionų titulų (daugiausia visoje NBA lygoje). Tokie pasiekimai padėjo miestui pelnyti nugalėtojų miesto vardą. Bostono sporto entuziastai garsėja dideliu atsidavimu, tačiau kai kuriais atvejais Filadelfijos sirgaliai juos net pranoksta.
Taip pat svarbu paminėti: nė vienas miestas nėra atlikęs tokio svarbaus vaidmens šalies revoliucinėje istorijoje kaip Bostonas. Būtent čia Laisvės sūnų judėjimas skatino tautos pasipriešinimą mokesčių politikai, kas paskatino tokius protestus kaip garsioji Bostono arbatėlės puota (šią sceną galima patirti Bostono Arbatos laivų ir muziejaus ekskursijose). Miestą buvo užėmusi karinė valdžia, čia įvyko ir Bostono žudynės prie Senojo valstijos rūmų, o netoliese esančiuose Leksingtone ir Konkorde užvirė pirmieji Nepriklausomybės karo mūšiai, kurie šiandien įamžinti „Minute Man“ nacionaliniame istoriniame parke.
Be abejo, Filadelfija taip pat svarbi istorijai – svarbūs dokumentai buvo kuriami ten, tačiau didžioji dalis novatoriškų minčių kilo Bostone. Įdomus faktas – šalies konstitucija buvo remiantis Masačusetso konstitucija, kurią Jonas Adamsas parengė devyneriais metais anksčiau. Ankstyvas dokumento versijas galima pamatyti Masačusetso parlamento vėliavų salėje.
Bostonas ir Filadelfija turi daug bendro. Abiejuose praleidę savaitgalį tikrai aplankysite istorines vietas, pamatysite vertingų meno kūrinių, išgirsite puikias vietines grupes ar apsilankysite gyvoje sporto šventėje. Tačiau kyla svarbus klausimas – ką valgysite? Filadelfijos sūrio sumuštinį, kuris, kaip sako vietiniai, primena infarktą ant bandelės? Bet kurią dieną rinkčiausi klasikinį omaro sumuštinį!
Į Filadelfiją verta atvykti dėl charakterio, o pasilikti – dėl aukščiausios klasės miesto
Tim McManus – du kartus sugrįžęs į gimtąją Filadelfiją, laisvai samdomas rašytojas, kuriantis apie sportą, keliones ir maistą.
Greičiausiai visi yra girdėję istoriją apie Filadelfiją ir sniego gniūžtes Kalėdų Seneliui. Viešojoje erdvėje vis dar gyva frazė, jog miestas net ir per šventes nesusivaldo. Tačiau retai kam kyla klausimas, kodėl tai įvyko. Mano tėtis asmeniškai prisimena tą rytą – 1968 metų gruodžio 15-ąją, kai per pusę laiko vykusias rungtynes „Eagles“ beviltiškai pralaimėjo, o arenos tribūnos buvo nenuvalytos nuo sniego. Senelis, kuris turėjo dalyvauti parade, tiesiog neatvyko, todėl komanda improvizavo – greitai surado pakeitimą, jaunuolį apsivilkusį nekokybišku kostiumu ir padedantį gardėsius. Šaltas oras, užstrigusi rogė ir žiūrovų nusivylimas virto dideliu sniego gniūžčių šūvių šou, apie kurį vėliau visiems papasakojo televizijos žvaigždės. Taip gimė stereotipas, kad Filadelfijos gyventojai nemėgsta neišmanėlių, o stebėti juos gali būti rizikinga net Kalėdų Seneliui.
Iš tiesų šis įvykis atskleidžia esminę Filadelfijos esmę – čia svarbiausia tikrumas, o apsimetinėjimą atskleidžia žaibiškai greitai. Miestiečiai visada reikalauja, kas jiems priklauso, ir išlieka ištikimi sau.
Šiek tiek laiko gyventojai tenkinosi, kad miestas buvo šalies kūrimo lopšys, tačiau per laiką Niujorkas tapo kultūros centru, o sostinės laurai atiteko kitam miestui. Filadelfija liko tarp šių miestų, išsaugodama savo orumą bei prieraišumą kasdienai. Čia gyvenantys dažnai lieka arti giminių, laikosi savo tradicijų ir nebūtinai trokšta tapti pasaulio centru. Daugybė žmonių iš čia išvyksta retai – būtent artuma šeimai ir bendruomenei sukuria išskirtinumą.
Net aštuntajame dešimtmetyje miesto prekybos rūmai pristatė šūkį: „Filadelfija nėra tokia bloga, kaip sako jos gyventojai“. Ir tikrai – daugelis vietinių grįžta atgal, nes miestą atranda iš naujo. Beveik dešimt metų gyvendamas svetur grįžau būtent dėl čia esančių vertybių – būtent miesto dvasia privertė pasilikti ilgam.
Filadelfiją nuo kalnų ir pajūrio skiria vos pusantros valandos kelio – vietiniai keliones į pajūrį vadina paprasčiausiai „kelione prie vandenyno“. Miestą supa dvi upės – Skalkilis ir Delaveras, kurių krantai ilgus metus buvo atskirti nuo centrinės miesto dalies, tačiau dabar vėl atveriami gyventojams.
Gyventi Filadelfijoje prieinama daugumai, o patogus miesto išplanavimas leidžia dažnai apsieiti ir be automobilio. Tokie rajonai kaip Graduate Hospital, Fishtown ar Passyunk Square, esantys kiek atokiau nuo centro, atgimė su naujomis šeimomis, pritrauktomis gerai išplėtotos viešojo maitinimo infrastruktūros ir priimtino būsto kainų. Vietos restoranų lygis prilygsta geriausiems šalies mastu.
Mieste veikia orkestras „The Fabulous Philadelphians“, o vos kiek daugiau nei kilometrą skiria dvi svarbios meno kolekcijos – Barnes fondas ir Filadelfijos meno muziejus. Nors mūsų universitetai nėra tapę kino filmų siužetais, Filadelfija turi prestižinį universitetą ir dar apie 30 aukštųjų mokyklų.
Itališkasis turgus klesti, tačiau šiandien čia daugybė meksikietiškų ir vietnamietiškų prekių, atskiros Kinų miesto ir Pietryčių Azijos turgavietės. Svarbiausiu gastronominiu objektu išlieka pagrindinis Reading Terminal Market maisto turgus, kurio pavyzdžiu pasekė daugelis kitų.
Būtent tokią Filadelfiją radau parvykęs – miestą, kuriame vis dar greitai pasirodo sniego gniūžtė, bet kartu – miestą, kuris po truputį žengia į ateitį, ieškodamas pusiausvyros tarp tradicijų ir pokyčių.
Aistė Markevičiūtė
Kelionių aistruolė ir patyrusi kelionių tinklaraštininkė, kuri rašo apie įvairius kelionių aspektus: nuo apgyvendinimo ir maisto kultūros iki įdomiausių lankytinų vietų bei praktiškų kelionių patarimų. Ji dalinasi savo atradimais apie parkus, muziejus ir kitas pramogas, taip pat analizuoja skrydžių taisykles bei geriausius suvenyrų pasirinkimus. Aistė siekia įkvėpti kitus atrasti pasaulį per autentišką patirtį ir atsakingą keliavimą.
Komentarai