Naujoji Zelandija, išsidėsčiusi pietų Ramiajame vandenyne, apima daugiau nei 600 salų. Dvi pagrindinės žemyninės salos – Šiaurinė ir Pietinė – dažnai atsiduria tiek keliautojų, tiek vietinių diskusijose, bandant nuspręsti, kuri jų yra patrauklesnė.
Didžioji dalis turistų planuoja keliauti po abi salas, tačiau jei laikas ar planai leidžia pamatyti tik vieną, mūsų kelionių žurnalistai padės apsispręsti, kuri iš jų geriau atitiks jūsų lūkesčius.

Šiaurinėje saloje susitinka įvairios kultūros
Tommy, kurio šaknys siekia tiek vietines maorių bendruomenes, tiek ankstyvuosius europiečių gyventojus, gimė ir užaugo Oklande – didžiausiame Šiaurinės salos mieste. Kaip rašytojas jis siekia dalintis žiniomis ir meile Aotearoa (tai Naujosios Zelandijos vardas maorių kalba) bei jos kultūrų įvairove su pasauliu.
Turėjau progą apkeliauti didelę Šiaurinės salos (Te Ika-ā-Maui) dalį – nuo žmogaus nepaliestos Didžiosios Barjero salos (Aotea) bei Te Ureveros miškų iki dinamiškų miestų, tokių kaip daugiakultūris Ouklandas ar išskirtinio charakterio sostinė Velingtonas. Ši sala pasižymi ne tik nuostabia gamta ar energingais miestais, bet ir svarbiausiu bruožu – čia gyvuoja žymi pasaulyje maorių kultūra.
Te Ika-ā-Maui namus vadina 85% iš beveik milijono šalies maorių. Vien Ouklande (Tāmaki Makaurau) gyvena beveik ketvirtadalis visų maorių, o Bay of Plenty, Gisborne, Hawke’s Bay ir Northland regionai išsiskiria didžiausia šios tautos koncentracija. Kai vaikystėje trumpam persikraustėme į didžiausią Pietinės salos miestą Kraistčerčą, prireikė pusės metų, kol sutikome kitą maorį. Nuo to laiko pietinėje dalyje maorių bendruomenių matomumas išaugo, tačiau Te Ika-ā-Maui išlieka vieta, kur dažniausiai gatvėse girdėsite maorių kalbą, pamatysite maorių tatuiruotes ar susipažinsite su žmonėmis, puoselėjančiais protėvių tradicijas. Išskirtinis maorių veiklų gausumas čia suteikia progą svečiams iš arčiau pažinti vietines tradicijas: pavyzdžiui, stebėti maorių šokių pasirodymą Rotoruoje ar paragauti tradiciškai žemėje ruošiamo patiekalo hāngī Pietų Ouklando rajonuose.

Be to, kad Šiaurinė sala – maorių kultūros epicentras, jos didžiausias miestas Ouklandas pasižymi ir visos šalies multikultūriškumu. Apsilankę čia, susipažinsite su tikru Naujosios Zelandijos didmiesčiu, o kartu pamatysite Azijos ir Ramiojo vandenyno regionų kultūrų įvairovę, nereikės keliauti per vandenyną. Ouklandas laikomas didžiausiu Ramiojo vandenyno regiono miestu (čia gyvena daugiau nei ketvirtis milijono pasifikių), taip pat žymus ir Azijos bendruomenių gausa (kas trečias ouklandietis kilęs iš Azijos). Pietiniuose priemiesčiuose, kaip Māngere ar Manurewa, lengvai rasite tiek samojiečių kokosinius bandeles (panipopo), tiek tongiečių žalių žuvų užkandžius (ota ika), tuo metu Dominiono ir Sandringham gatvelėse netrūksta Azijos virtuvių patiekalų. Miesto centre Karanga-ā-Hape kelias garsėja kūrybingais ir spalvingais LGBT+ bendruomenės renginiais, o Velingtono Kuba gatvė – dar viena Šiaurinės salos vieta, garsėjanti kūrybiniu polėkiu.
Įvairių tautybių žmonės – pagrindinis salos išskirtinumas, tačiau ir gamtos peizažų čia netrūksta. Gal iš tiesų nepasižymime įspūdinga, 650 kilometrų ilgio kalnų grandine, kaip Pietinėje saloje, tačiau itin skirtingos kraštovaizdžio formos Šiaurinėje saloje patiks kiekvieno skonio keliautojams.

Paprastai kalbant, Pietinė sala neturi išskirtinės monopolijos įspūdingiems gamtos kampeliams. Čia, Šiaurinėje saloje, atrasti galima pačias įvairiausias vietoves – vynuogynų apjuostą Vaihėkės salą, senovinius vulkaninius kalnelius bei įsimintinas viršūnes, tokias kaip Taranki ir Ngāuruhoe, nepaliestus miškus, kaip Tararua ir Te Waipoua, urvus su švytinčiais grybais Waitomo apylinkėse, taip pat įspūdingas upes bei ežerus – Whanganui, Rotorua, Taupō, Waikaremoana ar Kai Iwi lagūnas.
Daugelį čia traukia natūralios geoterminės vietovės, ypač Rotorua. Nors ir Pietinėje saloje netrūksta geotermiškai aktyvių teritorijų, niekas neprilygsta Rotoruai pagal pasiekiamumą ir lankytojams siūlomas patirtis. Čia, vietiniai maoriai, valdantys tokius objektus kaip Whakarewarewa ir Te Puia, suteikia galimybę iš arti stebėti didžiulius geizerius. Atsipalaiduoti galima natūraliuose karštuose baseinuose netoli Te Rata įlankos ar kiek tolėliau – Coromandelio pusiasalyje esantį Hot Water Beach ar Kawhia Harbouro, kur patys galite pasikasti karšto vandens vonią. Tiems, kuriuos domina ugnikalniai, verta išbandyti žygį į Taravera kalderą, kuri išsiveržė 1886 metais.
Nors Šiaurinės salos geoterminiai stebuklai įspūdingi, apskritai visa čia esanti gamta vertinama tiek, kad būtent šiose vietovėse Peteris Jacksonas kūrė didelę Žiedų valdovo trilogijos dalį. Nors filmavimai vyko ir Pietinėje saloje, būtent Šiaurinė laikoma virtualia Viduržemės žeme, nes čia yra Hobbitonas (Matamata apylinkėse), be to, Ouklando ir Velingtono studijose galima susipažinti, kaip Wētā Workshop kūrė legendinę filmų seriją.
Tai dar ne viskas – Šiaurinė sala gali pasiūlyti ir kitų perlų: šiltąją Bay of Islands, atpalaiduojantį Coromandelio pusiasalį bei draugišką Gisborne regiono rytinę pakrantę. Ši sala – ne tik maorių kultūros centras, bet ir vieta, kur rasite įvairovės maisto, kultūrų, kraštovaizdžių ir žmonių – tikrai verta įtraukti į savo kelionių planus ir neskubėti pasukti iš čia į kitą Naujosios Zelandijos pusę.

Pietinė sala išsiskiria neprilygstamais peizažais
Liz Carlson, daugiau nei dešimtmetį gyvenanti Naujojoje Zelandijoje, per daugybę metų apkeliavo kiekvieną šios šalies kampelį. Nors yra aplankiusi daugiau nei 100 valstybių pasaulyje, visada grįžta į kalnuose esančią Wānaka miestelį Pietinėje saloje.
Renkantis, kurią Naujosios Zelandijos salą aplankyti, daugelio nuomone, nelieka abejonių – Pietinė sala pakeri savo įspūdingais kalnų vaizdais ir ledynais, kurių nerasite niekur kitur šioje planetos dalyje. Legendinės Žiedų valdovo filmo panoramos, įsimintini kompiuterių ekrano fonai ar garsiųjų Sauvignon Blanc vynų kilmė – visa tai Pietinės salos palikimas. Nors Šiaurinė sala garsėja Hobbitonu bei Ugnikalniu Pūslakūniu (Mt Ngāuruhoe), Pietinė sala siūlo ne mažiau įsimintinas ikonines vietas, tokias kaip Edororas ar Pelennor laukai.
Nuo blizgančių ledynų, leidžiančiųsi į senus lietaus miškus, iki turkio mėlynumo upių, tekančių per žydinčias pievas, ar dantytų kalnų, iškilusių virš vandenyno krantų – Pietinė sala tiesiog stebina savo įvairiapusiu kraštovaizdžiu.

- Mėgstantiems aktyvų poilsį, gamtą bei žygius, niekas neprilygsta Pietinei salai (maoriškai Te Waipounamu). Salą išilgai kerta Pietų Alpės, todėl galimybių nuotykiams gamtoje čia gausu.
- Žygiai (arba, kaip vietiniai vadina, „trampingas“) yra kasdienis Naujosios Zelandijos užsiėmimas, o maždaug tūkstantis kalnų namelių suteikia galimybę pernakvoti toliau nuo urbanistinių teritorijų. Mano mėgstamiausias maršrutas – į vakarinę pakrantę, kur galima leistis heližygiu po ledyną, vakare grįžti prie jūros ir ant paplūdimio užkurti laužą žvelgiant į saulėlydį.
- Nesvarbu, ką renkatės: slidinėjimą garsiuose kurortuose, plaustą srauniomis upėmis Queenstowne, baidarių žygius tarp delfinų Milford Sound/Piopiotahi – visa tai patiks tiems, kurie vertina laukinę gamtą.
Mano pažintis su Pietine sala prasidėjo prieš 12 metų, kai apsistojau Wānaka miestelyje, šalia ežero. Tai patogi vieta pasiekti Mt Aspiring nacionalinį parką, du geriausius šalies slidinėjimo kurortus – Treble Cone ir Cardrona, bei adrenalino ieškotojų mėgstamą Queenstowną. Čia galite patirti įvairiausių nuotykių – nuo šuolių nuo tiltų, skrydžių parasparniu iki žygių prie turkio upių greitaeigiu kateriu. O mėgstantiems ramybę ir gerą vyną – aukštos klasės vyno daryklos taip pat visai šalia. Taip pat galima plaukti istoriniais garlaiviais per Wakatipu ežerą aplankant Walter Peak ūkius, kur stebėsite aviganų šunų pasirodymus ir susipažinsite su avininkystės reikšme šalies ūkiui.
Pietinėje saloje gyvena mažiau nei ketvirtadalis visų Naujosios Zelandijos gyventojų, tad čia ne tik plati, bet ir labai rami – ne kartą atrasite vietas, kuriomis grožėsitės visiškai vieni. Puikus to pavyzdys – Tekapo, įsikūręs Mackenzie slėnyje, šalia Aoraki/Mt Cook nacionalinio parko, kur veikia viena didžiausių pasaulio tamsaus dangaus draustinių. Čia žiūrėti į Paukščių taką ir Pietinį kryžių – įspūdinga patirtis, kurią padeda išgyventi didžiausia Pietinės salos maorių bendruomenė Ngāi Tahu, valdanti Dark Sky Project – čia organizuojamos ekskursijos bei astronomijos pažinimas iš maorių perspektyvos ant Mt John observatorijos viršūnės.

Nepaisant didelių erdvių ir nedidelio gyventojų skaičiaus, Pietinėje saloje naktys tamsios visur – kuo labiau keliausite į pietus, tuo didesnė tikimybė išvysti aurora australis (pietinę pašvaistę) danguje. Tolimiausias pietinis taškas – trečia Naujosios Zelandijos sala Stewart Island/Rakiura, kuri man itin brangi ir išlieka viena didžiausių vietinių paslapčių. Smėlio paplūdimiai, mėlynos įlankos ir senoviniai miškai – čia ideali vieta keletui dienų atitrūkti nuo civilizacijos. Sala garsėja rečiausių šalies paukščių įvairove ir yra viena geriausių vietų pamatyti kivį laisvėje.
Nors Pietinėje saloje maorių bendruomenės sudaro tik mažą visos tautos dalį, turistams čia siūloma nemažai kultūrinių užsiėmimų. Mano mėgstamiausia – Waka Abel Tasman patirtis, kai žygiuojant ilga kanoja (waka) po Abel Tasman nacionalinį parką, kartu išmokstama tradicinių maorių dainų (waiata) bei irklavimo etiketo (tikanga). Šis nacionalinis parkas – vienas iš garsiausių žygių maršrutų šalyje, viliojantis garsiomis pakrantėmis, švariais vandenimis, kuriuose žaidžia ruoniai ir delfinai.
Vertinant abiejų salų pasirinkimą, visi sutaria – Naujoji Zelandija stebina natūraliu grožiu. Šiaurinė sala siūlo daugiau ugnikalnių, maorių kultūrinės patirties, Hobbitoną, tačiau dėl kvapą gniaužiančių kraštovaizdžių aš visada rinksiuosi Pietinę salą. Ieškančiam nepakartojamų vaizdų ir jausmo, kai pats jautiesi mažytis prieš gamtos didybę, verta keliauti pietų kryptimi.