Išsamus vadovas, padėsiantis atrasti visus kelionių į Slovakiją privalumus – bet kuriuo metų laiku.
Patyrę keliautojai puikiai žino, kad vidurio Europos širdyje įsikūrusi Slovakija nestokoja išskirtinių patirčių.
Pagrindiniai miestai – Bratislava ir Košicė – traukia šiuolaikinio meno parodomis ir gyvybingu naktiniu gyvenimu. Slovakija išsiskiria gausybe pilių – pagal jų kiekį, tenkantį vienam gyventojui, šalis pirmauja pasaulyje. Įspūdingos tvirtovės stūkso virš tradicinių kaimų ir senųjų miestelių. Prisidėjus nuostabiems Tatrų kalnams, Slovakija tampa vieta, kur galima sujungti aktyvų žygiavimą, susipažinti su senovine istorija ir meniniais renginiais – ir visa tai itin palankiomis kainomis.
Pasiekti Slovakiją itin paprasta. Sostinė Bratislava vos už valandos kelio automobiliu ar traukiniu nuo Vienos, be to, tiesioginiai traukiniai ją jungia su Budapeštu (kelionė trunka apie 2,5 valandos) ir Praha (apie 4,5 valandos).
Todėl iššūkiu tampa ne kelionės organizavimas, o sprendimas, kada geriausia vykti. Ar labiau vilioja poilsis prie ežero, ramūs miestų savaitgaliai už pagrindinio turistinio sezono ribų ar žiemos sportas aukščiausioje šalies slidinėjimo kurorte?
Štai geriausi laikotarpiai keliauti po Slovakiją. Iš tiesų, bet kurį pasirinkus – pralošti negalėsite.
Nuo vėlyvo balandžio iki birželio – žygių ir žydinčių slėnių metas
Tatros driekiasi per šiaurinę šalies dalį ir garsėja kalnų takais, kylančiais link debesų. Pietinėse vietovėse laukia pievos bei piliakalniai, siūlantys švelnesnius maršrutus. Nepriklausomai, kurį regioną rinksitės, pavasaris vilioja įspūdingu žydinčių gėlių reginiu. Norint geriau pažinti vietinę augaliją, verta apsilankyti kiekvieną birželio pradžioje vykstančiame Parkų ir sodų atvirų durų savaitgalyje – renginių metu kviečiama pasivaikščioti daugiau kaip šimtuose žaliųjų erdvių visoje šalyje.
Norėdami pasinerti į gamtos apsuptyje, leiskitės į žygį – tai viena populiariausių pramogų Slovakijoje. Kôprová slėnyje, kur Vakarų Tatros susitinka su Aukštosiomis Tatomis, pievose gausu violetinėmis spalvomis žydinčių gencijonų. Kylant aukščiau, link Skalnaté pleso ežero (1751 m), takus puošia krokai ir neužmirštuolės, tarsi apgaubiančios trasas migla. Čia galima atvykti iš Tatranská Lomnica kurorto ar žygių centro Hrebienok.
Pirmieji pavasariniai žiedai išdygsta jau nuo kovo vidurio, tačiau didžiausias žygių malonumas prasideda gegužę ir tęsiasi iki birželio. Prieš šį laikotarpį orai gali būti šalti, o trasos – sunkiai įveikiamos dėl sniego.
Pavasaris Slovakijoje alsuoja muzikos ir festivalių skambesiu
Kai pievos pradeda žydėti, o kalnų upeliai prisipildo tirpstančio sniego vandens, atsigauna ir kultūrinis gyvenimas: pavasaris – puikus laikas mėgautis koncertais bei festivaliais Slovakijoje. Šiaurės vakarų mieste Žilinoje balandį vyksta Allegretto festivalis, suburiantis prestižinius klasikinės muzikos atlikėjus ir jaunus kompozitorius.
Gegužės pabaigoje Žilina taip pat kviečia į Staromestské šventes, kurios prasideda paradu senamiestyje ir tęsiasi po atviru dangumi rengiamais pasirodymais, kur susipina folkloras ir šiuolaikinė muzika.
Centrinėje šalies dalyje didingai skamba orkestrų kūriniai: Banská Bystrica pavasario muzikos šventė vyksta nuo kovo pabaigos iki gegužės vidurio, o balandį čia ypatingas dėmesys skiriamas džiazo festivaliui United Europe Jazz Festival. Banská Bystrica žavi įvairialype architektūra – nuo romaninės iki brutualizmo stiliaus, todėl šiuo laikotarpiu miestas atgyja ypatingai stipriai.
Velykos – tradicijų, papročių ir liaudies švenčių sezono viršūnė
Didžiojoje dalyje šalies gyventojų išpažįstant krikščionybę (daugiausia katalikai), Velykos susilaukia ypatingo dėmesio Slovakijoje. Kaip ir kitose vidurio Europos valstybėse, religinės šventės seniai buvo persipynusios su senoviniais, dar prieškrikščioniškais atgimimo ir naujo ciklo ritualais, primenančiais senąsias slavų tradicijas.
Šalyje Velykų metu pilna ne tik margintų, bet ir medinių, dekoruotų kiaušinių. Dažytieji dažnai ryškiaspalviais pirštais primena pusryčių stalą, o ypatingos, vašku margintos kiaušinių dirbiniai tampa puikiais suvenyrais iš kelionės.
Mažuose vakarų Slovakijos kaimuose galima pamatyti tradicinį Morenos – žiemos deivės – sudeginimą. Čia taip pat populiarūs linksmi pavasario žaidimai: vyrai juostomis simboliškai plaka moteris arba taškosi vandeniu, manydami, kad tai atneš grožio ir sveikatos. Velykų pirmadienį moterys atsilygina vyrams – tradicija leidžia įsimintinai papramogauti abiems pusėms.
Norint išvysti vietinių papročių įvairovę vienoje vietoje, verta užsukti į Fiľakovo pilies Velykų šventę, kur rengiami folkloro šokiai, amatų dirbtuvės ir lankininkų pasirodymai.
Gegužė ir birželis – istorinės pramogos pilims ir riteriams
Ilgėjant pavasario dienoms, vis daugiau viduramžių laikus menančių vietovių kviečia į šventes, nukeliančias į praeitį. Červený Kameň pilis, esanti maždaug 35 km į šiaurę nuo Bratislavos, vėlyvą gegužę rengia Rotenstein festivalį su kostiumuotomis vaidinimų inscenizacijomis, simbolinėmis kovomis ir vaikais, žavimais žaisliniais kardais.
Bratislavos Petržalka rajone vidurvasarį vyksta Viduramžiai parke – čia laukiami festivalio svečiai: mūšių rekonstrukcijos, kalvystės ir medžio dirbiniai, galimybė pasitikrinti lankininko taiklumą. Birželio pabaigoje Archeopark Liptovia prie Ružomberoko kviečia į Utgard festivalį su sakalininkų pasirodymais, kovų rekonstrukcijomis, gyva muzika ir linksmybėmis prie laužo.
Liepa ir rugpjūtis – geriausias metas žygiams kalnuose
Karščiausia vasaros dalis – pats populiariausias sezonas keliauti po Slovakiją. Temperatūra siekia apie 30°C, senamiesčiuose kavinėse pilasi putojantis „Zlatý Bažant” alus, o šalies miestų aikštėse – jaučiamas atostogų šurmulys. Puiku pasirūpinti zmrzlina (ledais) ir pasivaikščioti po Bratislavos skulptūromis puoštas erdves ar aplankyti didingą Banská Štiavnica miestelį.
Vasara taip pat žinoma kaip laikas, kai duris atveria aukščiausių kalnų takai. Svarbiausios viršukalnės, tokios kaip Rysy (2501 m) ir Kriváň (2495 m), prieinamos žygeiviams tik nuo birželio vidurio, tačiau kartais ankstyvas sniegas sezoną užbaigia anksčiau nei tikėtasi. Žygiavimas į Kriváň laikomas patriotine pareiga, o trečiąjį rugpjūčio savaitgalį Slovakų turistų klubas kviečia prisijungti prie Nacionalinio Kriváň kopimo, skirto Slovakijos nacionalinio sukilimo atminimui.
…arba poilsis prie krioklių, ežerų ir ledo urvų
Dalis žygių veda palei šaltus upelius ar krioklius – puiki vėsinanti alternatyva. Slovenský raj nacionaliniame parke, Suchá Belá tarpeklyje, maršrutai eina šalia upokšnių ir krioklių, o norint išvengti spūsčių verta pradėti žygius anksti ryte.
Norintiems atsigaivinti mieste, Bratislavos didžiausias ežeras Zlaté piesky kviečia vandens sporto mėgėjus, šeimas ir saulės vonių entuziastus. Sostinėje populiarus ir poilsis ant Danubos upės kranto, Tyršák paplūdimyje – čia atsiveria miesto panorama ir vaizdas į didingą Bratislavos pilį.
Ieškantiems dar daugiau gaivos tiks Dobšinská ledo urvo ekskursijos (veikia nuo gegužės vidurio iki rugpjūčio pabaigos) – karstiniame urve galima pasigrožėti lediniais stulpais, o temperatūra čia laikosi ties nuliu laipsnių.
Karališki vasaros festivaliai
Paskutiniai monarchijos laikai dabartinės Slovakijos teritorijoje baigėsi po Pirmojo pasaulinio karo, žlugus Austrijos–Vengrijos imperijai ir susikūrus Čekoslovakijai. Vis dėlto karališkos iškilmės šalyje gyvos iki šiol.
Bratislavos miestas kasmet atgaivina istorinę karūnavimo ceremoniją: atkurta eiseną lydį režisuoti pasirodymai, specialiai progai sukurtas karališkas desertas. Didžiausias renginio akcentas – šimtai pasipuošusių dvariškių leidžiasi nuo Bratislavos pilies prie senamiesčio, o šventės tęsiasi fechtavimo varžybomis, puotomis ir koncertais.
Karūnavimo dienos vyksta vieną savaitgalį kiekvieną vasarą, tikslią datą galima pasitikrinti Bratislavos turizmo svetainėje.
Atsipalaiduoti kviečia mineralinių vandenų kurortai
Po stačių Tatrų žygių pailsėti padės mineralinio vandens baseinai ir atgaivinanti SPA atmosfera. Slovakijos senieji kurortai siūlo progą pasimėgauti prabanga net vilkint chalatu: Pieštany miestelis, vos už valandos kelio nuo Bratislavos, garsėja grakščiais neoklasikiniais SPA pastatais ir gražiai įrengtu parku prie upės – čia ilsėjosi net Ludwigas van Beethovenas. Šilti vasaros vakarai ir ilgos dienos idealiai tinka maudynėms atviruose baseinuose ir ramiems pasivaikščiojimams.
Mažesni kelionės kaštai – nesezoniniu laikotarpiu
Palyginti su vakarine Europa, Slovakijoje už tą pačią sumą gausite kur kas daugiau – kainos čia drastiškai mažesnės ištisus metus, o rudenį dar labiau mažėja. Vidutinės klasės viešbučių kainos nuo rugsėjo miestuose prasideda nuo 70 eurų, o per spalį kainos krinta dar 10% ar daugiau.
Visgi tie, kurie ieško pigiausių variantų, turėtų žinoti: rudenį dalis viešbučių ir restoranų kalnuose laikinai nedirba, tad geriausia nakvynės vietą rezervuoti iš anksto.
Rugsėjis–spalis – ryškių spalvų žygių metas
Rugsėjis Slovakijoje dažnai primena antrą vasarą, o spalį miškus nušviečia ryškios rudens spalvos. Tuo metu itin patrauklu tyrinėti Malá Fatra kalnus, kuriuos paprasta pasiekti iš Žilinos ar Strečno miestelio su pilimi ant kalvos. Žygiavimo takai Jánošíkove diery regione stebina įdomiomis spalvomis, o stacionarūs laiptai ar metaliniai takeliai virš krioklių suteikia žygiams azarto.
Nors kai kurie žygeiviai vis dar mina Aukštųjų Tatrų kalnų takais, reikia žinoti: ruduo į kalnus atneša permainingus orus ir didesnę riziką. Saugiau rinktis lengvesnius maršrutus Tatrų papėdėje – pvz., pasivaikščiojimą aplink Štrbské Pleso ežerą, kurio pakrantę puošia auksu ir bordo spalvomis nusidažę buko bei ąžuolų medžiai.
Rudenį vyno derliaus regione – ypatingas metas
Slovakijos vynus verta ragauti visais metų laikais, tačiau tikrasis vyno žavesys atsiskleidžia rudenį, kai vynuogynai nušvinta aukso spalvomis. Turint automobilį, verta vienai dienai išvažiuoti į Mažųjų Karpatų vyno regioną netoli Bratislavos (paragauti verta tik su išankstine rezervacija). Patogus variantas – pusdienio ekskursijos su gidu, organizuojamos „Authentic Slovakia”.
Rytuose plyti Tokaj regionas, kuriame ilgos vasaros ir šilti orai leidžia sunokti vynuogėms, iš kurių gaminamas unikalus, sodraus skonio vynas. Svečiuojantis vyninėje „Tokaj Macik” galima išbandyti vyno degustacijas bei rinktis nakvynę statinėse įrengtuose kambariuose ir patirti pilną vyninės gyvenimą.
Gruodis–balandžio pradžia – slidinėjimo ir žiemos sporto sezonas
Žiemą Slovakiją nubalina sniegas – tuo metu vyksta ir Kalėdų mugės bei žiemos maisto festivaliai. Nors šalyje nėra milžiniškų, daugiau nei 3000 metrų aukščio slidinėjimo kurortų, vaizdingi kalnų peizažai ir maždaug trečdaliu pigesni keltuvų bilietai traukia žiemos sporto mėgėjus.
Sausis gali būti itin šaltas, o vasaris ir kovas garantuoja geriausias slidinėjimo sąlygas, nes daugelyje kurortų veikia sniego gaminimo įranga – tai ypač svarbu, turint omenyje vis dažnesnius sniego trūkumus Europoje.
Didžiausias slidinėjimo centras – Jasná žemutinėse Tatrų kalnuose: čia įrengta 30 keltuvų ir 46 km trasų (įskaitant naktinį slidinėjimą dviejose trasose). Labiausiai sniegu garantuotas kurortas – Tatranská Lomnica (2190 m), kur aukščių skirtumas siekia 1300 metrų, o nuokalnėje – pati statusiausia trasa šalyje su 40% nuolydžiu pirmuosius 500 metrų nusileidimo. Pradedantiesiems ir šeimoms tinka Bachledka Ski & Sun netoli Ždiaro, kur galima grožėtis medinių namų liaudiškais raštais. Taip pat populiarus Štrbské Pleso ežeras, šalia kurio driekiasi 9 km mėgėjams bei pažengusiems skirtų trasų.
Pavasarį, kai kalnuose įsivyrauja saulėti orai, slidinėjimo sezonas palaipsniui užleidžia vietą žygių maršrutams.
Kelionių aistruolė ir patyrusi kelionių tinklaraštininkė, kuri rašo apie įvairius kelionių aspektus: nuo apgyvendinimo ir maisto kultūros iki įdomiausių lankytinų vietų bei praktiškų kelionių patarimų. Ji dalinasi savo atradimais apie parkus, muziejus ir kitas pramogas, taip pat analizuoja skrydžių taisykles bei geriausius suvenyrų pasirinkimus. Aistė siekia įkvėpti kitus atrasti pasaulį per autentišką patirtį ir atsakingą keliavimą.
