Kelionė į Prahą žavi kiekvieną – ši įspūdinga Europos sostinė garsėja kvapą gniaužiančiu senamiesčiu, išpuoselėta architektūra bei meniniais perlais, slypinčiais įvairiausiuose miesto kampeliuose ir aikštėse.
Patiems mėgstamiausiems miesto vaizdams kasmet plūsta minios lankytojų – tūkstančiai žingsnių aidi per senąsias gatves, įvairios bažnyčios ir muziejai nuolat kupini žmonių, o prie svarbiausių objektų, pavyzdžiui, prie Prahos pilies ar Karolio tilto, dažnai reikia gerokai palaukti. Turistų srautas, ypač vasarą, trumpam gali užgožti gotikinį Prahos žavesį.
Vis tik, tinkamai parinkus laiką, miestas atskleidžia visus savo kerus bet kuriuo metų laiku – belieka suplanuoti viešnagę pagal savo norus.
Birželis–rugpjūtis – karštos, saulėtos ir gausiai lankomos vasaros
Daugiausia svečių Prahą užgriūva vasaros mėnesiais, pritraukiant šiltais orais ir ilgomis saulėtomis dienomis. Visi muziejai ir lankytini objektai veikia pilnu režimu, miesto parkai ir sodai puošiasi žydinčiais augalais, lauko kavinės ir restoranai kviečia pasimėgauti vakariene po atviru dangumi, o vasarvidžio metu šviesu išlieka net iki 22 valandos. Pagrindinis trūkumas – gausybė turistų ir aukštesnės nakvynės bei maisto kainos, eilės prie populiariausių vietų, tokių kaip Šv. Vito katedra ar Žydų muziejus.
Birželis dažniausiai lepina saule, be alinamo karščio. Liepos mėnesį dienos oro temperatūra neretai pasiekia 30–35°C. Pirmąją liepos savaitę daug miestiečių išvyksta į vasarnamius – švenčiamos dvi valstybinės šventės: Šv. Kirilo ir Metodijaus diena (liepos 5 d.) ir Jano Huso diena (liepos 6 d.). Rugpjūtis išlieka karštas, o tuomet į Prahą suvažiuoja tūkstančiai žmonių iš visos Europos dalyvauti visą savaitę trunkančiuose Pride festivalio renginiuose, vykstančiuose skirtinguose miesto kampeliuose.
Šiuo laikotarpiu svarbu iš anksto įsitikinti, ar pasirinkti apartamentai ar viešbutis turi oro kondicionierių – ne visur jo gali būti.
Balandis–gegužė ir rugsėjis–spalis – palankesnis laikas lankyti miestą
Pavasarį ir rudenį Prahos gatvėse žymiai mažiau žmonių, tačiau orai dažnai lepina malonia šiluma ir saulėtomis dienomis (visgi verta turėti striukę ar skėtį nuo lietaus). Balandį ir gegužę mieste ypatingai jauku, kai medžiai ir gėlės pradeda krautis žiedus. Prieš Velykas iš anksto rezervuokite viešbutį ar apartamentus – šventinis, tris savaites vykstantis Velykų turgus Senamiesčio aikštėje žymi neoficialią turizmo sezono pradžią.
Gegužės mėnesį dienos temperatūra maloni, bet naktys išlieka vėsios. Tradiciškai gegužės 1 dieną poros kopia į Petřino kalvą simboliškai pasveikinti pavasario ir meiles su gėlėmis. Nuo gegužės vidurio miestas pradeda turtingą renginių sezoną – vyksta kasmetinis Prahos pavasario muzikos festivalis, kuris laikomas metų kultūriniu akcentu.
Rugsėjis siūlo geriausią kompromisą – orai šilti, tačiau vasaros šurmulys jau praeityje. Miestas atgauna įprastą rimtį: prasideda nauji mokslo metai, vėl rengiami teatrų bei koncertų pasirodymai, o pirmieji rudens lietūs užbaigia karščius. Lauko kavinės veikia tol, kol leidžia oras. Spalį dienos žymiai trumpėja ir vėsta, bet šis laikas išlieka palankus kultūros mėgėjams – prasideda klasikinės muzikos ir teatro sezonai, tai tinkamiausias metas mėgautis opera ar simfoniniais koncertais.
Lapkritis–kovas – ekonominės kelionės galimybė
Žiemos sezonu Prahos tempas gerokai sulėtėja – danguje dažniausiai tvyro pilki debesys, orai vėsta, kartais pasitaiko lietaus ar sniego. Kai kurie parkai ir sodai šiuo metu neveikia, tačiau didžioji dalis muziejų ir žymesnių lankytinų objektų priima lankytojus ištisus metus. Nors žiemos vakarų tamsa ir vėsa gali atrodyti nepatraukli, žymiai mažesnės viešbučių kainos bei tuštoki miesto skverai suteikia galimybę patirti intymesnę Prahos pusę. Puikiai tinka užsukti į jaukias užeigas arba pasidžiaugti sniegu padengtu Karolio tiltu.
Lapkritis žymi žiemos pradžią – per Vėlines (lapkričio 2 d.) vietiniai tvarko artimųjų kapus, puošia juos gėlėmis ir uždega žvakeles. Tamsūs, vėsūs vakarai itin tinkami vakarui vietos smuklėje. Lapkričio 11-ąją, per Šv. Martyno dieną, restoranai siūlo keptą žąsį su bulviniais kukuliais. Gruodį pradeda snigti, o didieji Kalėdų turgūs Senamiesčio ir Vaclovo aikštėse veikia iki pat Naujųjų metų.
Naujųjų metų šventės Senamiesčio aikštėje tęsiasi iki ankstaus sausio 1-osios ryto, vėliau miestas rengia tradicinius fejerverkus. Vasario mėnesį daugelis miestiečių keliauja slidinėti arba renkasi laiką baruose ar kavinėse. Kasmet vykstantys Užgavėnių – Masopust – renginiai trumpam išvaiko žiemos nuotaikas: gatvėse pasipila karnavalų eisenos, muzika ir šviežiai keptos kiaulės. Nuo vasario vidurio vėl organizuojami populiarūs šeštadienio rytiniai ūkininkų turgūs, ypač žinomas – „Náplavka“ krantinės prekeivių susibūrimas prie Vltavos. Kovą orai vis dar išlieka debesuoti ir vėsūs, galimas sniegas, tačiau vis dažniau pasirodo pavasario saulė, žadanti šiltesnes dienas.
Kelionių aistruolė ir patyrusi kelionių tinklaraštininkė, kuri rašo apie įvairius kelionių aspektus: nuo apgyvendinimo ir maisto kultūros iki įdomiausių lankytinų vietų bei praktiškų kelionių patarimų. Ji dalinasi savo atradimais apie parkus, muziejus ir kitas pramogas, taip pat analizuoja skrydžių taisykles bei geriausius suvenyrų pasirinkimus. Aistė siekia įkvėpti kitus atrasti pasaulį per autentišką patirtį ir atsakingą keliavimą.
