Straipsnio turinys
  1. Pusryčiai
  2. Kava ir arbata
  3. Pietūs
  4. Maisto turgūs
  5. Vakarienė
  6. Barai

Nuo greitų užkandžių gatvėje iki ilgos trukmės pusryčių ar vakarų tradicinėse užeigose – Stambulas garsėja didžiule meile maistui. Nepaisant šalyje vykstančios ekonominės krizės, kuri lėmė reikšmingą kainų šuolį, mieste nuolat atidaromos naujos maitinimo vietos, o patikrintos senbuvės ir toliau sulaukia didelio lankytojų susidomėjimo.

Stambulo gyventojai puoselėja tiek tradicinius turkiškus patiekalus, tiek pasaulines maitinimo tendencijas: nesvarbu, ar tai būtų pasaulį užvaldęs mėsainių bumas, ar madingas San Sebastiano sūrio pyragas. Per šešiolika metų Stambule pastebėjau, kad čia stipriai padaugėjo ir įvairovės restoranų, kuriuos įkuria naujai atvykusių iš įvairių šalių bendruomenės – nuo indoneziečių iki jemaniečių virtuvės.

Štai keli restoranai ir kavinės, kuriuos dažniausiai renkuosi, kai Stambulą aplanko draugai ir norisi kartu skaniai pavalgyti ar pasimėgauti gėrimais.

Pusryčiai

Paprasti pusryčiai Stambule dažnai apsiriboja simit – žiedine, sezamais apibarstyta duona, kurią siūlo įvairios kepyklėlės ir gatvės prekeiviai visame mieste. Tačiau savaitgaliais didžiausias dėmesys – gausioms ir ilgoms serpme kahvaltı – sočioms užkandžių lėkštėms su alyvuogėmis, sūriais, uogienėmis, pyragėliais, kiaušiniais ir kitais patiekalais, skirtomis mėgautis lėtai ir drauge. Norintys pusryčius praleisti su Bosforo panorama, gali rinktis vieną iš daugelio krantinėje netoli Rumeli Hisarı tvirtovės esančių kavinių; tarp jų – Kale Café, turinti du skyrius šalia vienas kito Yahya Kemal gatvėje. Didžiausią įspūdį palieka tas, kuris yra arčiau tilto (Nr. 2) ir išlaiko senesnę dvasią.

Arčiau miesto centro, Beşiktaş rajone yra net ištisa pusryčiams skirta gatvė. Nors kai kurios naujesnės vietos vertinamos labiau dėl aplinkos nei dėl maisto, istorinė Çakmak Kahvaltı Salonu tebėra geriausia vieta ragauti menemen (minkštai keptų kiaušinių su pomidorais ir pipirais) arba sucuklu yumurta (keptų kiaušinių su aštria jautiena). Nepamirškite paragauti bal kaymak – tirštos grietinėlės su medumi.

Norėdami išvengti savaitgalio vėlyvų pusryčių spūsčių, atvykite anksčiau ryte.

Kava ir arbata

Tikra turkiška kava (türk kahve) laikoma geriausia Mandabatmaz kavinėje Beyoğlu – čia ji ruošiama specialiame ilgakočiame inda per atvirą ugnį ir patiekiama tiršta bei sodri. Įkurta dar 1967 m. kaip viena nedidelė patalpa, ši kavinė pastaraisiais metais išplėtė patalpas į kaimyninį pastatą, tačiau geriausia atmosfera vis dar jaučiama sėdint lauke alėjoje.

Nors Karaköy, Cihangir ir Moda rajonuose šiuo metu netrūksta šiuolaikiškų kavinių, siūlančių baltą kavą ar šaltus latte, šalyje vis dar vyrauja arbatos kultūra – jos suvartojama daugiau nei bet kur kitur pasaulyje. Pasimėgauti puodeliu arbatos su išskirtiniu vaizdu galima Çengelköy rajono Tarihi Çınaraltı Çay Bahçesi kavinėje, Azijinėje Bosforo dalyje.

Pietūs

Leisdamasi po meno galerijas ir muziejus Beyoğlu rajone, dažnai pietums pasirenku Hayvore – čia savitarnos bufete galima paragauti įvairių Juodosios jūros regiono patiekalų: karalahana çorbası (kopūstų sriuba), hamsili pilav (paplombuotas ryžių ir ančiuvių patiekalas), arba desertui – laz böreği, švelniai gardų pyragėlį su pudingu.

Jei norisi, kad maistas taptų pagrindiniu įspūdžiu, kartu su draugais dažnai vykstame į Fatih rajoną vakarų kryptimi nuo Laleli tramvajaus stotelės – čia įsikūrę imigrantų restoranai suteikia progą patirti naujus skonius. Rekomenduoju ragauti sirų patiekalą fatteh (avinžirniai su duonos traškučiais ir lengvai česnakiniu jogurto bei sezamo padažu) Al Muallim restorane arba aštrius žalius pupeles ir rankomis ruoštus makaronus laghman uyghurų virtuvės restorane Yüksel.

Maisto turgūs

Norint suprasti, iš ko sudaryta turkiška virtuvė – nuo ryškių džiovintų baklažanų, spalvingų raugintų daržovių stiklainių iki kaimiško sviesto ar sūrio – verta apsilankyti po atviru dangumi veikiančiame maisto turguje. Čia galima ne tik ramiai praleisti laiką stebint žmones, bet ir ragaujant įvairias gėrybes, kol atrandate, ką norite parsinešti. Kadıköy maisto turgus bei Fatih rajone, netoli Kadınlar Pazarı aikštės, esantys prekystaliai nuolat džiugina pirkėjus, o daugelyje miesto rajonų kiekvieną savaitę įrengiami savi semt pazar (vietiniai turgūs). Didžiausias – trečiadienio turgus, nusidriekęs gatvėmis aplink Fatih mečetę.

Vakarienė

Stambule būtina patirti vakarą meyhane – ilgą, jaukią vakarienę, kurios metu ragaujama daug smulkių užkandžių (meze), karštų patiekalų ir žuvies, dažniausiai kartu su rakija – anyžine stipriąja turkiška dvasia – ar vynu. Klasikinis tokio vakarėlio variantas – Asmalı Cavit Beyoğlu rajone; norint visos patirties, verta rezervuoti stalą antrame aukšte, kur pilna senų daiktų ir klegesio. Šalia Auksinio Rago krantinės, kiek labiau aptriušęs Cibalikapı Balıkçısı restoranas garsėja savo meze ir žuvies patiekalais – siūlomi išskirtiniai variantai, pvz., mungų pupelės su granatų sirupu ar vytintais pomidorais, įdarytais jūros ešeriu.

Norintiems šiuolaikiškesnės Viduržemio jūros virtuvės, siūlau Salon Galata Karaköy rajone: aukštos lubos, klasikinių detalių interjeras, išmaniai sudarytas salotų asortimentas, vietiniai sūrių rinkiniai, sočios pastos bei išskirtinis tahini suflee desertui.

Darbo dienomis vakarienės paprastai rezervuoti nereikia, tačiau savaitgaliais rekomenduojama atvykti anksčiau, jei neturite išankstinės rezervacijos – vietiniai vakarieniauja vėlai. Tikėtina, kad vakarienė Stambule atsieis nuo 30 iki 45 eurų žmogui, jei nevartojama alkoholio – su gėrimais kaina gali būti didesnė.

Barai

Nors pastaraisiais metais Kadıköy tapo pagrindiniu naktinio gyvenimo centru, ypač tarp jaunimo, pats dažniausiai renkuosi Beyoğlu rajoną. Už Galatasaray licėjaus siauroje Hayriye gatvėje šurmuliuoja jaunimas iki vėlyvos nakties – Noh Radio Bar garsėja energingomis didžėjų vakarais su elektronine muzika, o Tavern – kūrybiškais kokteiliais.

Autorius

Kelionių tinklaraštininkė, nagrinėjanti maisto kultūrą, gėrimus ir kasdienius pasirinkimus keliaujant. Jos tekstai orientuoti į kultūrinius skirtumus, vietines tradicijas ir sąmoningą vartojimą be kraštutinumų.

Visi autoriaus straipsniai