Straipsnio turinys
Vienas žinomiausių Japonijos ugnikalnių yra Fudžis, tačiau šalyje aktyvių ugnikalnių yra gerokai daugiau. Japonijos meteorologijos agentūra (JMA) nurodo 111 aktyvių ugnikalnių, iš kurių 51 stebimas nuolat, visą parą. Šis skaičius nereiškia nei visų Japonijos ugnikalnių, nei vienu metu išsiveržiančių ugnikalnių skaičiaus.
Kada ugnikalnis vadinamas aktyviu?
JMA aktyviu laiko ugnikalnį, kuris išsiveržė maždaug per pastaruosius 10 tūkst. metų arba kuriam dabar būdinga aktyvi fumarolinė veikla – per angas sklindančios vulkaninės dujos ir garai. Taigi kelis šimtmečius neišsiveržęs kalnas nebūtinai yra užgesęs.
JMA stebėsenos apraše atskiriami 111 aktyvių ugnikalnių ir 51 nuolat stebimas ugnikalnis. Likusieji taip pat vertinami, o prireikus stebėjimas stiprinamas. Keliautojui svarbesnis ne bendras skaičius, bet konkretaus kalno perspėjimas ir leidžiamos lankymo ribos.
Fudžis – aukščiausias Japonijos kalnas
Fudžis (Fuji) yra 3 776 m aukščio stratovulkanas ir aukščiausias Japonijos kalnas. Paskutinis jo išsiveržimas įvyko 1707 metais. Ilgas laikotarpis be išsiveržimo nepanaikina aktyvaus ugnikalnio statuso.
Pažintį su Fudžiu atskirkite nuo kopimo į viršūnę. 2026 m. spalio 17 d. oficiali kopimo svetainė skelbia, kad 2026 m. kopimo sezonas baigėsi ir viršutiniai takai uždaryti. Tai nėra ištisus metus atvira paprasto pasivaikščiojimo trasa. Planuojant būsimą kopimą reikia tikrinti konkretaus tako sezoną, registraciją ir ribojimus.
Kuo išsiskiria Asama ir Aso?
Asama
Asama (Asamayama) yra atskiras aktyvus ugnikalnis; JMA nurodomas jo aukštis – 2 568 m. Ieškodami žygio patikrinkite tikslų maršrutą: apsilankymas apylinkėse ir priėjimas prie viršūnės kraterio nėra tas pats. Seno kelionių aprašymo nepakanka spręsti, ar takas šiandien atviras.
Aso
Aso vardas apima kalderą ir joje esančių viršūnių grupę, o ne vieną taisyklingą kūgį. Takadake siekia 1 592 m, Nakadake – 1 506 m. Būtent Nakadake kraterio lankymą dažnai mini kelionių gidai, tačiau galimybė jį apžiūrėti priklauso nuo ribojimų.
2026 m. spalio 17 d. oficiali Aso kraterio ribojimų svetainė skelbė 2 lygio perspėjimą ir draudimą patekti maždaug 1 km atstumu nuo kraterio. Tai ne nuolatinė taisyklė visoms būsimoms kelionėms: prieš vykdami perskaitykite tuo metu galiojantį pranešimą, o vietoje laikykitės užtvarų ir darbuotojų nurodymų.
Kodėl Japonijoje tiek daug ugnikalnių?
Japonijos vulkanizmas glaudžiai susijęs su subdukcija – procesais, kai viena tektoninė plokštė panyra po kita. Ramiojo vandenyno ir Filipinų jūros plokščių sąveika su kitomis regiono plokštėmis padeda paaiškinti vulkaninių salų lankus. Todėl Japonijos ugnikalnių negalima tiesiog prilyginti Havajų karštojo taško grandinei.
Japonija priklauso Ramųjį vandenyną supančiai vulkaniškai ir seismiškai aktyviai juostai, vadinamai Ugnies žiedu. Šis pavadinimas nereiškia taisyklingo apskritimo ar vienodo proceso po kiekvienu šalies kalnu.
Kur tikrinti perspėjimus prieš lankymą?
Prieš išvykdami atverkite JMA informaciją ugnikalnių lankytojams, pasirinkite konkretų ugnikalnį ir perskaitykite aktualų perspėjimą. Atskirai tikrinkite vietos administracijos nustatytus takų ir kraterio apribojimus: žemas perspėjimo lygis savaime nėra leidimas eiti bet kur.
Garų ar dujų zonų nelaikykite vien vaizdingu fonu nuotraukai. Nesitraukite nuo leistinų takų ir neikite už ribojimo ženklų net tada, kai krateris atrodo ramus.
Aistė Markevičiūtė
Kelionių aistruolė ir patyrusi kelionių tinklaraštininkė, kuri rašo apie įvairius kelionių aspektus: nuo apgyvendinimo ir maisto kultūros iki įdomiausių lankytinų vietų bei praktiškų kelionių patarimų. Ji dalinasi savo atradimais apie parkus, muziejus ir kitas pramogas, taip pat analizuoja skrydžių taisykles bei geriausius suvenyrų pasirinkimus. Aistė siekia įkvėpti kitus atrasti pasaulį per autentišką patirtį ir atsakingą keliavimą.
Visi autoriaus straipsniai
