Galbūt jau planuojate kitos vasaros atostogas. Jei domitės tokiais kraštais kaip Graikija, Italija ar Kroatija, tačiau norite išvengti žmonių gausos ar ieškote pigesnių alternatyvų, verta atkreipti dėmesį į jų žavias kaimynes – Juodkalniją ir Albaniją.
Šios dvi Balkanų šalys, kur Adrijos jūra susitinka su gyvybingais mažais miesteliais, o kalnų grandinės leidžiasi link jūros, kiekviena siūlo savitą požiūrį į europietišką atostogų skonį. Nors tokios populiarios vietovės kaip Kotoro įlanka ar Albanijos Rivjera kasmet pritraukia tūkstančius turistų, čia vis dar apstu ramių ir autentiškų kampelių, kur galima mėgautis tyla ir erdve. Taigi, kurį kraštą rinktis? Dviejų kelionių autorių nuomonės išsiskyrė – jie argumentuotai apžvelgia savo mėgstamiausią šalį. Ar sugebės jie Jus įtikinti apsispręsti? O gal norėsite aplankyti abi?
Juodkalnija – laukinė ir nepaperkama gamta
Juodkalnija yra gana nedidelė – teritorijos plotas primena mažą salų valstybę, tačiau čia sutelpa įspūdingai įvairi gamta. Už saulės nutviekstų pakrantės ruožų slepiasi reljefas, kuriame dominuoja gausybė aštrių kalnų keterų ir stačių uolų, tarytum kažkas norėjo čia sutalpinti visus kalnus vienoje vietoje.
Jei mėgstate nepaliestą gamtą ir išskirtinius žygius, Juodkalnija išsiskiria net ir Europos mastu. Kalnų didybė čia atsiskleidžia penkiuose nacionaliniuose parkuose, kuriuose įrengti puikūs pažintiniai takai ir maršrutai net į atokias kalnų vietoves. Per vieną aukščiausių šalies vietų driekiasi Durmitoro nacionalinis parkas – čia išraižytas vienas giliausių Europoje kanjonų, susiformavęs nuo Taros upės, tekančios siaurais tarpekliais tarp stačių uolų. Ieškote išskirtinių pojūčių plaukdami srauniomis upėmis? Taros upe siūlomi plaustų žygiai laikomi vienais geriausių. O tiems, kas domisi istorija bei kultūra, pasislėpus kalnuose galima atrasti įspūdingus viduramžių vienuolynus: nuo XIII amžiaus Morachos vienuolyno su freskomis iki Ostrogo, įrengto stačioje uoloje.
Kalbant apie pakrantę, tiek Juodkalnija, tiek Albanija ribojasi su puikiais Adrijos jūros ruožais, tačiau Juodkalnija gali pasiūlyti išskirtinį perlą – Kotoro įlanką. Ši vingiuota krantinė su ilgu, siauru įlankos įvažiavimu suformuoja dvigubos priekalo (kūjo) formą – čia yra viena gražiausių šalies vietų, kurią puošia UNESCO saugomas Kotoras, įlanką supančios aukštos kalvos ir mažytės salos netoli Perasto: viena natūrali, kita dirbtinė, su bažnyčia ir vienuolynu.
Pats Kotoras primena labirintą: siaurutės gatvelės tarp masyvių viduramžių sienų. Tai gali priminti garsųjį sienomis apjuostą miestą šiauriau, tačiau čia daug kas yra ženkliai pigiau, todėl Kotoras taip mėgstamas turistų, o ypač dienos išvykų lankytojų. Norintiems ko nors neįprasto, pietuose verta pasiekti Stari Bar griuvėsius – senąjį miestą aukštai virš Bara, kurį supa šimtmečius gyvuojantys alyvmedžių sodai (kai kurių amžius siekia 2000 metų).
Juodkalnija ir Albanija dalijasi ir dalį įspūdingo Skadaro ežero. Jo plotas siekia iki 530 km², todėl tai didžiausias Balkanuose ežeras, kurį supa gausūs nendrių plotai ir masyvios kalvos, o paviršių dengia lelijų ir kaštonų sala. Tai yra puiki vieta plaukioti baidarėmis, o paukščių stebėtojams – viena svarbiausių regiono vietų, kur galima išvysti dalmatinius pelikanus, nendršakes, daugybę mažųjų kormoranų. Akcentuojant Juodkalnijos pusę, verta išskirti greta Virpazaro įsikūrusį Crmnicos vyno regioną – geriausią šalyje. Čia vietiniai vynininkai siūlo paragauti savo raudonojo vyno, kurį dažnai norisi parsivežti namo. Regioniniai valgiai, pagaminti iš vietinių sezoninių produktų, – dar viena priežastis susipažinti su Juodkalnija.
Būtent ši kelionės patirtis, kurioje dera įspūdingi gamtos panoramos, turtinga kultūra ir gurmaniškoji pusė, viskas telpa kompaktiškoje teritorijoje – didžiausias Juodkalnijos pranašumas. Nedaug kur kitur galėsite tą pačią dieną įkopti į daugiau nei 2000 metrų aukščio kalno viršūnę, po to išsimaudyti Adrijos jūroje ir, jei norisi, dar užsukti į vietinį vyninės rūsį. Tad kodėl dar laukiate? Atraskite Juodkalniją.
Albanija – istorija, gamta ir šurmuliuojantis miesto gyvenimas
Albanija – reta šalis, kurioje galima rasti visko: nuo puikių paplūdimių ir stulbinamų kalnų iki mažų miestelių, nukeliančių į istorijos pradžią, Viduržemio jūros virtuvės skonio paletės ir išskirtinio svetingumo.
Nuo geležinės uždangos laikų atsiskleidusi Albanija žavi autentiškumu. Čia vis dar išvengsite gausių turistų būrių (nors vasaromis Rivjeros paplūdimiuose būna gyva), o poilsis kainuoja mažiau, lyginant su kitomis Europos vietomis.
Nors Juodkalnija turi daug ko pasiūlyti, Albanija sėkmingai konkuruoja. Aukščiausia šalies viršūnė – Korabo kalnas – iškilęs net 2752 metrus, aplenkdamas ir aukščiausią Juodkalnijos viršūnę Bobotov Kuką. O 476 kilometrų ilgio pakrantė leidžia atrasti gausybę atokių užutekių ir laukinių paplūdimių. Šalyje yra net šešios UNESCO pasaulio paveldo vietos (Juodkalnijoje – keturios), 11 nacionalinių parkų (Juodkalnijoje – penki), o istorijos mėgėjai ras įvairių epochų radinių – nuo senovės graikų miesto Apolonijos griuvėsių, įkurtų VI a. pr. m. e., iki ant kalvos įsikūrusio Berato su Osmanų namais ir XIII amžiaus pilimi. Albanijoje istorija ir gamta susilieja natūraliai.
Albanijos Rivjera – dar viena šalies pažiba. Pakrantės ilgis beveik dvigubai ilgesnis nei Juodkalnijos, todėl čia daug daugiau pajūrio kampelių, laukinių pakrančių, o žinant slaptas vietas, galima rasti net visiškai tuščią paplūdimį.
Skirtingai nei Juodkalnija, kurios krantus skalauja tik Adrijos jūra, Albaniją supa tiek Adrijos, tiek Jonijos jūros. Pietinėje šalies dalyje Jonijos jūra maloniai banguoja neturinčiomis potvynių ar atoslūgių bangomis, o žvilgančios baltų akmenukų pakrantės kuria rojaus įspūdį.
Išskirtinę paplūdimio patirtį siūlo, pavyzdžiui, Dafina įlanka – viena gražiausių Albanijos vietų, kur galima ir nardyti Dafinos oloje. Šalia esantys žavūs pakrantės miesteliai prie Jonijos jūros, tokie kaip Himarë ir Dhërmi, garsėja baltais namais ir mėlynais bažnyčios kupolais, siūlydami ramią atostogų atmosferą ir tikrąjį albanišką svetingumą. Istorijos entuziastų dėmesį patrauks Butrinto griuvėsiai, datuojami VII a. pr. m. e., netoli balto smėlio Ksamilio paplūdimių – čia galima suderinti poilsį prie jūros su kultūros potyriais.
Nusprendus pramogauti, verta užsukti į Tiraną – šį miestą galima vadinti vienu energingiausių Balkanų regiono sostinių. Centre – įvairiaspalviai piešiniai ant pastatų, netikėta, moderni architektūra ir jaunatviškas šurmulys. Miesto istorija atsispindi kiekviename žingsnyje – nuo puošnių mečečių ir bažnyčių iki simbolinės Tiranos piramidės, iškilusios kaip Enver Hoxhos laikų paminklas (1944–1985), o dabar pavirtusios kultūros centru su puikia apžvalgos aikštele.
Šiuolaikinis Tiranos horizontas sparčiai kinta – čia viena po kitos kyla šiuolaikiški dangoraižiai, tokie kaip ekologiškas gyvenamasis kompleksas Hora Vertikale iš trylikos laisvai išdėstytų kubų ar pagal baleto judesius įkvėptas Bond Tower su išraiškingomis formomis. Tiranoje gausu naktinio gyvenimo – nuo jaukių barų iki šurmuliuojančių klubų ir teminių renginių, kaip gatvės vakarėliai, maisto ar kino festivaliai, į miesto širdį žmonės traukia iki vėlumos – priešingai nei ramioje Juodkalnijos Podgoricoje.
Albanijos kraštovaizdyje istorijos ir meno pėdsakų paliko ir 170 000 bunkerių, statytų komunistiniu laikotarpiu šalies gynybai. Nemaža jų dalis šiuo metu apleista, dalis pavirto muziejais ir meno erdvėmis. Tiranos Bunk’Art 1 ir 2 muziejai pasakoja apie šalies komunistinę praeitį ir supažindina su skaudžiomis šio laikotarpio žmonių istorijomis.
Šalyje tiek daug, ką pamatyti ir nuveikti, kad svarbiausias klausimas – ne ar verta vykti į Albaniją, o kaip spėti viską patirti vienos kelionės metu.
Tomas Jankauskas
Kelionių rašytojas ir miesto kultūros stebėtojas, daug dėmesio skiriantis muziejams, parkams ir urbanistinėms pramogoms. Remiasi asmenine patirtimi, lėtomis kelionėmis ir kultūriniu kontekstu, vengdamas paviršutiniškų rekomendacijų.
Visi autoriaus straipsniai
