Straipsnio turinys
- 1. Varanasis: dienos pradžia prie Gangos
- 2. Tadž Mahalo įspūdis Agroje
- 3. Khajuraho: paslapčių kupina šventyklų istorija
- 4. Sundarbans: kelionė didžiausiu mangrovių mišku pasaulyje
- 5. Nakvynė po žvaigždėmis Tharo dykumoje, Radžastane
- 6. Dvasinės ramybės paieškos Auksinėje šventykloje, Amritsare
- 7. Plaukiojimas Kerolos užutėkiuose
- 8. Senųjų Ladakho vienuolynų pažinimas
- 9. Diena menų ir amatų kaimelyje Raguradžpure, Odišoje
- 10. Klajonės tarp Hampi griuvėsių
- 11. Goa – ne tik paplūdimiai
- 12. Kutch baltoji dykuma: akinančios druskos platybės
- 13. Didžiųjų Čolų šventyklų monumentalumas
- 14. Chettinadu: išskirtiniai kaimai ir paveldo rūmai
- 15. Safaris Indijoje: didžiojo penketo paieškos
- 16. Daržilingo „ortodoksiškos“ arbatos regionas
- 17. Kelionės miegamajame traukinyje
- 18. Jogos užsiėmimai Rišikeše
- 19. Šiaurės rytų Indijos įvairovės pajauta
- 20. Apsilankykite vietiniame turguje
- 21. Radžastano fortai ir rūmai: Indijos istorijos atspindys
- 22. Indijos švenčių energija ir spalvos
Indija – tai šalis, kurioje telpa daugybė skirtingų kraštų. Plati žemė, apgaubta senųjų šventyklų, puošnių rūmų, pamirštų miestų ir prarastų tradicijų, garsėja savo prieskonių turguose ir aštriu maistu. Tai savitas pasaulis, kur daugiaspalvių žmonių ir kultūrų įvairovė sukuria nepakartojamą patirtį. Daugeliui keliautojų apsilankymas Indijoje tampa išskirtine gyvenimo kelione.
Įspūdžiai, patirti Indijoje, išlieka ilgam po kelionės, tačiau dėl gausos lankytinų vietų sunku išsirinkti, kam skirti prioritetą. Kad atranką būtų lengviau suplanuoti, žemiau pateikiame pagrindines veiklas, kurios padės patirti autentišką Indiją.
1. Varanasis: dienos pradžia prie Gangos
Autentiškiausias būdas pajusti amžinąjį Varanasi miesto žavesį – atkeliauti čia prieš aušrą. Assi Ghat pakrantėje hinduistai renkasi Ganga Aarti ceremonijai, kur giedamos šventos giesmės skamba ant pakopų, vedančių į šventąją upę.
Po to verta išplaukti nedidele valtimi ir stebėti, kaip kylant saulei pradeda busti gyvenimas abipus upės. Ryte krantai prisipildo šafrano spalvos drabužiais apsigaubusių sadhų, piligrimų, pardavėjų ir turistų, kurie atlieka religinius ritualus, užsiima joga ar maudosi šventoje Gangos upėje. Dauguma kelionių valtimi tęsiasi pro pagrindinį Dashashwamedh Ghat link Manikarnika Ghat, kur deginamos laužavietės. Lankytojams rekomenduojama laikytis pagarbaus atstumo ir nefotografuoti apeigų metu.
Planuojant išvyką: verta aplankyti vietinę akhara – imtynių areną, kur anksti ryte stebėsite tradicines imtynes molio duobėje. Turą užbaikite paragavę tipiškų Varanasi pusryčių – kachorių (keptų pyragaičių su lęšiais) su aštriu bulvių troškiniu, o desertui rekomenduojama paragauti traškių jalebi saldumynų.
2. Tadž Mahalo įspūdis Agroje
Tadž Mahalas – klasikinis Indijos simbolis, kuris išties įspūdingas kiekvienam čia apsilankiusiam. Nors lankytojų gausu, neįmanoma atsispirti balto marmuro mauzoliejaus grožiui – jį pastatė mogolų imperatorius Šahdžahanas mylimosios žmonos Mumtaz garbei.
Geriausios Tadž Mahalo nuotraukos gaunamos saulei tekant ar leidžiantis stebint iš Mehtab Bagh – imperatoriško sodo kitapus Yamunos upės. Rekomenduojama atvykti prieš aušrą ir matyti, kaip monumentas keičia spalvas: rytą marmuras rausvas, o vakare – oranžinis.
Išvykstant iš Agros verta užsukti į Itimad-Ud-Daulah kapavietę, dar vadinamą „Mažuoju Tadž Mahalu“. Ji pastatyta XVII a. pradžioje Mumtaz seneliui Mirza Ghiyas Beg, o rūmu statybą iniciavo jo duktė Nur Jahan.
Planuojant apsilankymą: specialūs bilietai naktinėms ekskursijoms parduodami pilnaties vakarais. Juos įsigyti galima Archaeological Survey of India biure Mall Road gatvėje, privaloma turėti pasą kaip asmens dokumentą.
3. Khajuraho: paslapčių kupina šventyklų istorija
Khajuraho šventyklų erotinių skulptūrų ekspresija stebina net ir patyrusius keliautojus. Tai viena labiausiai fantaziją žadinančių Indijos paveldo vietų – šventyklos čia buvo statomos beveik prieš tūkstantį metų. Nors erotiniai motyvai sudaro tik apie dešimtadalį išlikusių kūrinių, jų reikšmę bei kilmę svarsto tiek gidai, tiek lankytojai – šventyklų sienos papuoštos vaizdiniais, skirtomis tiek hinduistinėms, tiek džainistų dievybėms.
Išskirtinė – viena seniausių išlikusių Tantra šventyklų Chausath Yogini, dedikuota 64 Tantrinėms deivėms. Nors šventyklai trūksta stabų, jos sugriauta architektūra stebina išskirtinumu.
Planuojant apsilankymą: norint apžiūrėti visas Khajuraho šventyklas, prireiks visos dienos. Geriausia pradėti anksti ryte ar popiet, kai šiltos saulės spinduliai sukuria žaismingus šešėlius. Pasilikus nakvynei, galima vietos nuotaiką pamatyti skirtingu paros metu.
4. Sundarbans: kelionė didžiausiu mangrovių mišku pasaulyje
Sundarbans nacionalinis parkas – neįprastas biologinės įvairovės kampelis, kuriame susilieja trys didžiosios upės – Ganga, Brahmaputra ir Meghna – prieš įtekėdamos į Bengalijos įlanką. Šiame šimtų kilometrų apimančiame mangrovių, pelkių, seklumų ir salų labirinte galima plaukti safariu ieškant apie šimtą Bengalijos tigrų, gyvenančių druskinguose kanaluose.
Tankūs medžių šaknų raizginiai ir tamsios džiunglės slepia krokodilus, gyvates bei kitus pelkių plėšrūnus. Apžvalgos bokštai suteikia puikią galimybę stebėti flora ir fauną iš viršaus – čia gausu žuvininkų, skraidančių plėšriųjų paukščių bei vandens paukščių. Kelių salų gyventojai pasakoja įspūdingas istorijas apie gyvenimą, kurį nuolat lydi audros, laukiniai gyvūnai ir trapios ekosistemos iššūkiai.
5. Nakvynė po žvaigždėmis Tharo dykumoje, Radžastane
Miegoti po atviru, žvaigždėmis išraižytu dangumi tarp Tharo dykumos smėlio kalvų – tai patirtis, kuri ilgam išliks atmintyje. Pradedant aukso spalvos Jaisalmer mieste, artimiausios stovyklos įkurtos Sam smėlio kopose, kurios viršija 50 metrų aukštį. Išskirtiniausi safariai veda giliau į dykumą, kur ramybė ir tamsus dangus atskleidžia tikrą dykumos žavesį, toli nuo trumpai atvykstančių lankytojų triukšmo.
Planuojant išvyką: prieš keliaujant į kopas rekomenduojama pasivaikščioti po įspūdingą Jaisalmer tvirtovę, kurioje vis dar gyvena apie 5000 žmonių. Septynios džainistų šventyklos forto viduje garsėja šiaurės Indijoje neprilygstamais raižiniais.
6. Dvasinės ramybės paieškos Auksinėje šventykloje, Amritsare
Geriausias metas aplankyti Amritsaro Auksinę šventyklą – 4 valandą ryto (žiemą – 5), kai pagrindinė sikų šventraštis Guru Granth Sahib garbingai atnešamas į šventyklą visai dienai, lydimas šalies aidų giedojimo. Saulei tekant šventyklos kompleksas nušvinta auksinio bokšto atspindžiais, kurie krinta į šventąjį Amrit Sarovar tvenkinį.
Sikų tradicijose svetingumas ir labdara užima ypatingą vietą; ši gurdvara (maldos namai) atvira visiems, nepriklausomai nuo išpažįstamos religijos. Garsioji bendruomenės virtuvė Guru-Ka-Langar per dieną nemokamai pamaitina iki 100 tūkstančių lankytojų (aukos laukiamos, tačiau ne privalomos).
7. Plaukiojimas Kerolos užutėkiuose
Kanalu, lagūnų ir upių tinklas driekiasi iki Arabijos jūros, daugelio vadinamas indiška Venecija – tai Kerolos užutėkiai, leidžiantys pamatyti visai kitokią Indiją. Galima plaukti ir savarankiškai, stebint vietos žvejų ir ūkininkų gyvenimą šių kanalų pakraščiuose.
Leidžiantis naktinei kelionei tradiciniu nameliu ant vandens – kettuvallam, galima mėgautis žvejyba, aplankyti mažus kaimelius, stebėti paukščius ar tiesiog stebėti, kaip keičiasi gamta. Jei nakvynės neplanuojate, užteks vietinio viešojo kelto tarp kaimų – tai leis pajusti užutekio atmosferą.
Planuojant kelionę: dažniausiai laivai išplaukia iš Alappuzhos miestelio, esančio prie pajūrio geležinkelio linijos į pietus nuo Kočio. Namelių ant vandens kokybė skiriasi, todėl verta nuvykti į prieplauką likus vienai–dviem dienoms iki kelionės ir apžiūrėti kelis variantus. Jei užsakote internetu, būtinai pasidomėkite atsiliepimais.
8. Senųjų Ladakho vienuolynų pažinimas
Himalajų pašonėje plytinčiose Ladakho kalnų slėniuose keliautojus stebina tiek gamtos didybė, tiek iššūkis prisitaikyti prie aukščio. Atvykus į buvusią budistinę karalystę, prireiks kelių dienų aklimatizacijai – kalnai čia kyla per 6000 metrų virš jūros lygio.
Ladakhą puošia snieguotų kalnų grandinės, ledynai, kalnų pievos, sodai, sausi slėniai bei aukštuminiai ežerai, kurių spalvos keičiasi priklausomai nuo apšvietimo. Žiemą čia atvyksta žygeiviai, ieškantys snieginių leopardų pėdsakų ar keliaujantys ledu padengta Zanskaro upe.
Tibeto budistų chortenai (stupos) ir gompos (vienuolynai) išsibarsčiusios po visą Ladakho dykumų regioną. Seniausias regiono vienuolynas yra Alchi, tačiau ypač populiarūs Thiksey, Stok ir Hemis vienuolynai, esantys netoli sostinės Leho.
Planuojant apsilankymą: būtinai aplankykite Lamayuru vienuolyną ir pamatykite Ladakho vėjų išgraužtas dykumas pakeliui iš Leho į Srinagarą, Kašmyre. Lankantis šventyklose būtina apdengti pečius ir kojas bei nefotografuoti vidaus erdvėse.
9. Diena menų ir amatų kaimelyje Raguradžpure, Odišoje
Netoli Puri miesto esantis Raguradžpuras – tai gyvas meno kaimelis, kur kūrybą puoselėja vietos menininkai. Pagrindinė vizitinė kortelė – pata chitra tapybos tradicija, skirta dievams, kurių statulos saugomos Jagannath šventykloje Puryje. Kiekvienas paveikslas kuriamas ant specialiai ruošto medvilnės audinio; vaizduojami liaudies motyvai, legendos, mitai. Gidai dažnai pakviečia užsukti į savo namus pamatyti sienas puošiantį meną.
Be pata chitra, čia galima išvysti tapybą ant šilko, žaislus ir palmių lapų graviravimą. Rekomenduojamas ir tradicinis Gotipua šokis, kuriame vietiniai jaunuoliai šoka bendruomenės šokio mokyklose.
10. Klajonės tarp Hampi griuvėsių
Hampi griuvėsiai mena didingą karalystę, kuri garsėjo puošniomis šventovėmis, rūmais, prekybos centrais, meno ir architektūros indėliu. Prieš 600 metų ją įkūrė du broliai, vadovaujami savo religijos mokytojo. Hampi buvo Vijayanagar imperijos sostinė, valdžiusi pietinę Indijos plynaukštę ištisus šimtmečius.
Griuvėsiai aprėpia didelį plotą, jų centras – Karališkasis ketvirtis, kur kadaise gyveno karaliai. Aktyvi dvasinė veikla vyksta Virupaksha šventykloje, tačiau didžiausią įspūdį palieka Vittala šventykla su puošniu akmeniniu vežimu, vaizduojamu 50 rupijų banknote.
Planuojant apsilankymą: tam, kad pilnai susipažintumėte su Hampi, prireiks bent trijų dienų. Netoliese esančias šventyklas geriausia apžiūrėti pėsčiomis, tolimesnius griuvėsius – dviračiu, motociklu arba auto-rikša. Per Tungabhadra upę galima persikelti tradicine koraklių valtimi.
11. Goa – ne tik paplūdimiai
Goa daugiau nei geografinė vietovė – tai požiūris į gyvenimą. Nors didžiausias dėmesys skiriamas paplūdimiams, Goa siūlo ir salų upių žiotis, mangrovių tankmę, tankius miškus, prieskonių bei anakardžių plantacijas, kurios ne mažiau įsimintinos nei pakrantės smėlis.
Rytą verta išplaukti laivu Zuari upe ir siaurais kanalais, apjuostais mangrovių, kur stebėsite karališkas žuvėdras ir kitus paukščius. Keliaujant gilyn į regioną, galima rasti paslėptas šventyklas ar žygiuoti per miškus. Ieškantiems daugiau gamtos verta aplankyti Mollem nacionalinį parką ir Bhagwan Mahavir draustinį su įspūdinguoju Dudhsagar kriokliu, ypač įspūdingu po lietaus sezono.
12. Kutch baltoji dykuma: akinančios druskos platybės
Būkite pasiruošę akinamai baltumui – Kutčo baltoji dykuma (Rann of Kachchh) gujarato regione yra viena didžiausių druskos dykumų pasaulyje. Ši neįprasta, kasmet potvynių užliejama ir sausros metu išdžiūstanti pelkių ekosistema žydi žiemą, kai nuo spalio iki kovo atsiveria plikos druskos lygumos.
Patogiausia apsistoti Hodka ar Dhordo kaimeliuose, kuriuose viešbučiai įrengti autentiškuose apvalaus plano smėlio nameliuose (bhunga). Rekomenduojama užsukti ir į senovinės Indo slėnio civilizacijos griuvėsius Dholaviroje rytuose bei XVIII a. Aina Mahal rūmus Bhuge pietvakariuose.
Planuojant kelionę: geriausi įspūdžiai – stebint kraštovaizdį auštant, leidžiantis saulei ar pilnaties naktį. Nuo lapkričio iki vasario vyksta kasmetinis Rann Ustav festivalis, kuriame galima susipažinti su regiono kultūra, paragauti vietinių patiekalų, pasiklausyti sufijų giesmių bei stebėti tautinius koncertus.
13. Didžiųjų Čolų šventyklų monumentalumas
Tamil Nadu valstijoje stūksančios 1200 metų senumo didžiosios Čolų šventyklos žavi savo iškilmingumu. Viena jų – Brihadeeshwara šventykla Tanjavūre, pastatyta X a. valdovo Raja Raja Chola I, garsėja 63,4 metrų aukščio centriniu bokštu, kuris didesnis už daugumos kitų hinduistinių šventyklų.
Rajendra Chola, Raja Raja Chola I sūnus, bandė pastatyti dar didesnę šventyklą Gangaikonda Cholapuram, bet kompleksas liko nebaigtas. Praėjus amžiui mažame Darasuramo mieste buvo pastatyta trečioji šventykla Airavateswarar, garsi meniniu grožiu.
Planuojant apsilankymą: visų trijų šventyklų apžiūrai skirkite visą dieną ir atvykite ryte arba vakare. Visos šventyklos skirtos pirmiausia dievui Šivai – atkreipkite dėmesį į jo bulio vahanos Nandi skulptūras.
14. Chettinadu: išskirtiniai kaimai ir paveldo rūmai
Chettinadu regione, apimančiame 75 kaimus Tamil Nadu, išlikęs spalvingas menų, architektūros, virtuvės ir tradicijų mozaika. Šimtmečiais čia gyveno turtinga prekybinė Nagarathar Chettiarų bendruomenė, susikrovusi turtus iš papuošalų ir prieskonių prekybos. Šie prekybininkai paliko savo klestėjimą menančius įspūdingus namus – kiekvienas jų primena mažą rūmą ar fortą.
Kai kurios sodybos siekia daugiau nei 3700 kv. metrų, fasadai puošiami arkomis, kolonomis, reljefais. Viduje ne mažiau išraiškinga – Belgijos stiklo veidrodžiai, itališkas marmuras, japoniškas menas, ispaniškos plytelės, tailandietiškas medis ir kitos prabangios detalės. Karaikudi, Kanadukathan, Devakottai, Kothamangalam, Pallathur ir Kottaiyur kaimuose rasite įspūdingiausius pavyzdžius. Kai kurie rūmai pritaikyti viešbučiams, dalį galima apžiūrėti už simbolinį mokestį.
15. Safaris Indijoje: didžiojo penketo paieškos
Kelionės džipu po Indijos saugomas teritorijas leidžia pamatyti didįjį penketą – tigrus, dramblius, leopardus, tinginius lokius ir gaurus (indiškus bizonus). Šalyje daugiau nei 100 nacionalinių parkų ir tigrų rezervatų – paminėtini Corbett, Kanha, Bandhavgarh, Panna, Pench ir Tadoba-Andhari, Ranthambore, Nagarhole, Bandipur ar Mudumalai.
Kaziranga nacionaliniame parke Asame gyvena retoji vienaragių raganosių rūšis, Ladako Hemis parke ieškoma snieginių leopardų, o Gujarati Gir parke apsigyvenusios Azijos liūtų bendrijos. Paukščių stebėtojams verta vykti į Keoladeo nacionalinį parką Radžastane, kur gausu erelių, gervių ar šaukšlių.
Planuojant safarį: gyvūnų dažniausiai pavyksta išvysti anksti ryte, nors vakariniai safariai ypatingi šviesų magija. Geriausias laikas stebėti gyvūnus – vėlyva vasara, tačiau daugelis parkų per liūtis būna uždaryti. Nors kai kurios teritorijos siūlo drambliais raitis safarius, jų patariama vengti dėl gyvūnams daromos žalos.
16. Daržilingo „ortodoksiškos“ arbatos regionas
Vakarų Bengale esantis Daržilingas – kalnų kurortas, apsuptas Himalajų viršūnių, rododendrų ir pušų šlaitų, garsus arbatos plantacijomis. Nepaisant indiškosios čai populiarumo, tai laisvų lapelių, o ne smulkintos ir susuktos arbatos regionas. Mieste gausu jaukių kavinių, restoranų, žygiams pritaikytų takų ir budistų vienuolynų, tad čia gyvenimo tempas visai kitoks nei didmiesčių šurmulyje.
Kangra – dar vienas arbatos auginimo regionas, pasiekiamas iš Dharamšalos ir šalia esančio McLeod Ganj. Pastarasis garsėja Tibeto tremtinių bendruomene ir Dalai Lamos buveine.
Planuojant kelionę: iš New Jalpaiguri stoties galima atvykti siaurųjų bėgių traukiniu, kuris įtrauktas į UNESCO paveldą. Pagrindinis maršrutas aptarnaujamas dyzeliniais lokomotyvais, bet populiarios trumpos išvykos garvežiais iš Daržilingo į Ghum – aukščiausią šalies stotį. Spalis–sausis – pikas, tad rezervuokite vietas iš anksto IRCTC svetainėje.
17. Kelionės miegamajame traukinyje
Kelionės traukiniu Indijoje – rami alternatyva miesto šurmuliui, o garsieji kalnų traukinukai – tik pradžia. Pvz., maršrutas iš Delio į Rišikešą naktiniu Shatabdi ekspresu – puikus būdas pamatyti kaimo peizažus pro traukinio langą, stebint bėgių vingius. Ilgose kelionėse vaišinama vietiniais užkandžiais ir saldžia čai arbata – vagonuose nuolat vaikšto arbatininkai.
Pietvakarių Indijoje siūlomi vaizdingi maršrutai iš Mumbajaus į Kočį pro žaliuojančius regionus ir žvilgsnius į Arabijos jūrą.
Planuojant: populiariems maršrutams bilietus reikia pirkti iš anksto per IRCTC svetainę. Ilgesnėms kelionėms verta rinktis kondicionuojamas kupė (AC klasę) su keturių, trijų ar dviejų lovų variantais. Ieškantiems daugiau bendravimo tiks Sleeper klasė, bet ramybės tikėtis neverta. Nors traukiniuose yra tualetai, patariama pasiimti savo tualetinio popieriaus.
18. Jogos užsiėmimai Rišikeše
Himalajų papėdėje, palei Gangą įsikūręs Rišikešas garsėja savo ašramais, jogos ir meditacijos centrais. Kovą čia vyksta tarptautinis jogos festivalis, o Beatlų ašramas iki šiol pritraukia smalsuolius.
Siūlomi įvairūs jogos kursai tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems. Pradedantiesiems rekomenduojama Sivanandos ašramo pamokos – čia galima mokytis pagrindinių pozų ir saulės pasveikinimų ant upės kranto. Galimi ir moterims skirti užsiėmimai.
Planuojant kelionę: norint dalyvauti tarptautiniame jogos festivalyje, reikia rezervuoti vietą iš anksto. Daugelis centrų įsikūrę tarp Ram Jhula ir Laxman Jhula tiltų, todėl nakvynę rinkitės prieš kelis mėnesius. Rišikešas vegetariškas miestas; ieškantiems mėsos patiekalų teks vykti į netoliese esantį Hardvarą.
19. Šiaurės rytų Indijos įvairovės pajauta
Šiaurės rytų Indijos valstijų įvairovė stebina ir žavi – visas regionas siūlo išskirtines patirtis. Kasmet gruodį Naga lande vyksta Hornbill festivalis, atskleidžiantis 17 pagrindinių genčių tradicijas, o Sikkimo takais atsiveria įspūdingi Khangchendzongos (8586 m) kalno vaizdai.
Kelionę verta pradėti Asamo sostinėje Guwahati, pamatyti vienaragius raganosius Kazirangoje, aplankyti Majuli – didžiausią pasaulyje upių salą. Meghalaya regione laukia Shillong turgūs ir Cherrapunji kriokliai su unikaliomis „gyvomis“ šakninėmis tiltais iš guminmedžių. Toliau šiaurės rytuose laukia Tawang vienuolynas Arunachal Pradeše ir Ziro slėnis su gentinėmis tradicijomis bei žygiais per bambukų ir pušų miškus.
Planuojant kelionę: geriausias lankymo metas – kovo–birželio mėnesiai. Nakvynės kainos tada kiek didesnės, tačiau vasaros mėnesiais, išskyrus žemumas, orai taip pat palankūs kelionėms.
20. Apsilankykite vietiniame turguje
Nesvarbu, kur keliausite Indijoje – nuo Kašmyro šiaurėje iki Kanjakumario pietuose, kelionė neapsieina be vietinio turgaus. Srinagare verta nuplaukti šikara (medine valtimi) į plaukiantį turgaus šurmulį prie Dal ežero. Delio Chandni Chowk turgus siūlo papuošalus, drabužius ir prieskonius, o Khari Baoli turguje kvepės cinamonu ir kardamonu dar ilgai po apsilankymo.
Indiškų turgų verta lankyti dėl jų autentiškumo – lankosi daugiausia vietiniai gyventojai. Delio bazaruose galima įsigyti tibetietiškų papuošalų Majnu-ka-Tila rajone ar aplankyti didžiausią prieskonių turgų Azijoje. Kitos įdomios vietos – Mysoro Devaraja turgus, Džaipuro Johri Bazaras, Kolkatos Mullick Ghat (didžiausias gėlių turgus) bei Shillong Iewduh turgus, kuriame prekiaujama net buities lankais ar strėlėmis.
Planuojant: Indijos turgūs garsėja žmonių gausa, tad pradedantiesiems keliautojams vertėtų rinktis ekskursiją su gidu. Nuolat stebėkite savo pinigus – kišenvagiai aktyvūs, ir saugokitės porterių, stumiančių krovinių karučius.
21. Radžastano fortai ir rūmai: Indijos istorijos atspindys
Dėl didžiulės praeities karališkų valstijų konkurencijos, Radžastane išliko išskirtiniai fortai ir rūmai. Šimtmečius karališkosios šeimos varžėsi dėl įspūdingiausių architektūrinių sprendimų, kovojo tiek tarpusavyje, tiek su išorės priešais. Tik XVI a. viduryje kraštas, tuomet vadintas „Radžputana“, buvo suvienytas mogolų imperatoriaus Akbaro.
Keliauti verta pradėti nuo Amber forto šalia Džaipūro – čia ryškūs sienų atspalviai ir interjere nepakartojama veidrodžių salė Sheesh Mahal. Kiti svarbūs objektai – Mehrangarh tvirtovė Džodpure, Ranthambhore tvirtovė, Chittor fortas Chittorgarh mieste ir Kumbhalgarh tvirtovė Aravali kalvose.
Planuojant kelionę: daugelyje fortų už fotografavimą kamera gali būti taikomas mokestis, bet dažniausiai telefonais fotografuoti leidžiama nemokamai. Nors kai kur siūlomi dramblių pasivažinėjimai, jų patariama atsisakyti dėl gyvūnų gerovės.
22. Indijos švenčių energija ir spalvos
Indijos visuomenę formuoja religija, todėl religinės šventės užpildo visą metų kalendorių. Didžiulę dalį švenčių šalyje sudaro Holi (spalvų festivalis pavasarį) bei Diwali (žibintų šventė spalį ar lapkritį) – jas ypač įspūdingai mini hinduistai. Rytuose Kolkatoje didinga sutiktuvėmis pasitinkama Durga Puja, skirta deivei Durga.
Ganesh Chaturthi festivalis skirtas Ganesh dievybei ir ypač reikšmingas Mumbajuje, kur miesto gatvėmis karietomis gabenama didžiulė dievybės statula, kuri galiausiai nardinama į jūrą.
Maldos pasibaigus Ramadanui musulmonų Eid šventėje Delyje, Lucknow, Mumbajuje ir Haidarabade apsilankius galima išvysti naktinius turgus ir paragauti tradicinio regiono maisto, pvz., garsiojo Haidarabado haleem troškinio. Onam derliaus festivalis rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais nušviečia Keralą, o Losar (tibetietiški Nauji metai) Ladakhe, Dharamšaloje ar Arunachal Pradeše suburia žmones stebėti kaukėtų šokių vienuolynuose.
Planuojant kelionę: dauguma Indijos švenčių vyksta pagal mėnulio kalendorių; islamiškos šventės kasmet paankstėja 11 dienų pagal įprastą kalendorių. Vietoje visuomet patikrinkite konkrečių festivalių datas, kad nepraleistumėte svarbiausių įvykių.
Tomas Jankauskas
Kelionių rašytojas ir miesto kultūros stebėtojas, daug dėmesio skiriantis muziejams, parkams ir urbanistinėms pramogoms. Remiasi asmenine patirtimi, lėtomis kelionėmis ir kultūriniu kontekstu, vengdamas paviršutiniškų rekomendacijų.
Visi autoriaus straipsniai
