Straipsnio turinys
Vienas iš įspūdingiausių jos miestų, Chichén Itzá, iki šiol kelia klausimų dėl savo kilmės – gyventojai, regis, paliko šią vietovę dar prieš Ispanijos atvykimą į vėliau Jukatano pusiasaliu tapusius kraštus.
Nuo tikslių astronominių sprendimų iki sudėtingo sąlyčio su gamta – šiame straipsnyje glaustai pateikiama Chichén Itzá miesto istorija ir kultūrinė svarba, padėsianti maksimališkai išnaudoti apsilankymą.
Kas yra Chichén Itzá?
Chichén Itzá buvo vienas iš pagrindinių senovės Majų centrų, klestėjęs valgus laikotarpiu nuo VII iki XIII amžiaus, nors tiksli laikotarpio pradžia tebėra diskutuojama. Miestas apėmė ne mažiau kaip 10 kvadratinių kilometrų, o didžiausio suklestėjimo laikotarpiu čia gyveno apie 35 000 žmonių. Ši vietovė buvo svarbi tiek prekybos, tiek politiniam gyvenimui, taip pat turėjo dvasinę reikšmę.
Archeologiniai tyrimai parodė, kad Chichén Itzá miestą lėmė ypač svarbus santykis su aplinka – ypatingai su požeminėmis gamtos formomis, tokiomis kaip urvai, tuneliai ir cenotės. Būtent greta jų dažnai statyti svarbiausi pastatai, pavyzdžiui, El Osario įkurtas virš natūralaus urvo.
Majų pasaulėvaizdyje urvai ir požemiai buvo laikomi šventais, čia, pasak vietinių įsitikinimų, buvo galima bendrauti su dievais. Jei pranykdavo pusiausvyra tarp požeminės ir žemės erdvės, galėdavo kilti nelaimės, o harmonijos atveju dovanodavo lietų bei derlių.
Chichén Itzá vietiniai gyventojai niekada neužmiršo, tačiau pasauliniu mastu apie šį miestą buvo sužinota tik XIX amžiuje, kai jį atrado tokie tyrinėtojai kaip John Lloyd Stephens ir Frederick Catherwood. Jų darbai paskleidė žinią apie šios vietos reikšmę, o XX amžiuje atlikti archeologiniai tyrimai dar labiau išryškino išlikusių griuvėsių svarbą. Dabar Chichén Itzá yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir išlieka svarbiausiu Majų kultūros palikimu.
Reikšmingi Chichén Itzá architektūros paminklai
El Castillo
Pagrindinis Chichén Itzá objektas – Kukulcano šventykla, dažniau vadinama El Castillo („Pilis“). Ši piramidė siekia apie 24 metrus aukščio ir turi 365 laiptelius – po vieną kiekvienai metų dienai. Po šventyklos pagrindu gali slypėti didelė cenotė, kaip nurodo neseniai atlikti tyrimai.
El Caracol
El Caracol arba „Sraigė“ – tai spiralės formos stebėjimo bokštas, kuris majų laikais buvo naudojamas dangaus kūnų, ypač Veneros ir kitų žvaigždžių, stebėjimui. Ši observatorija įspūdinga tuo, kad majai savo dangaus stebėjimus atliko be jokių sudėtingų prietaisų – tik per atsargiai pastatytus kupolus ir langus pastate.
Karių šventykla
Pietinėje ir vakarinėje karių šventyklos pusėje išsirikiavę tūkstančiai kolonų su sudėtingais Toltekų karingųjų atvaizdais liudija Toltekų įtaką šiam regionui. Viena įspūdingiausių skulptūrų – Chac Mool, atpažįstama iš dubens ar lėkštės skulptūros pilvo srityje, būdingos aukojimui. Tokių figūrėlių kopijas galima įsigyti vietinėse suvenyrų parduotuvėse.
Didysis kamuolio aikštė
Didžioji kamuolio aikštelė (Gran Juego de Pelota) yra didžiausia tokio pobūdžio visoje Amerikoje ir siekia apie 170 metrų ilgio bei 70 metrų pločio. Senojoje majų sporto aikštelėje žaidimas priminė šiandieninį futbolą, tačiau čia naudotas kietos gumos kamuolys, svėręs keturis kilogramus, o žaisti buvo galima tik klubais ir šlaunimis. Istoriškai laikomasi pozicijos, jog žaidimas buvo siejamas su aukomis, tačiau iki šiol neaišku, ar aukojami buvo laimėtojai, ar pralaimėjusieji.
Platformos
Netoliese galima pamatyti Kaukolių platformą („Tzompantli“), išsiskiriančią išraižytomis kaukolėmis. Seniau ši platforma buvo naudojama paaukotų galvų demonstravimui.
Šalia šios platformos, ant Eretinių ir Jaguaro platformų, galima rasti raižinių, kuriuose šie gyvūnai vaizduojami išdraskantys žmogaus širdis savo nagais. Spėjama, kad ši vieta buvo skirta karo legionams, kurie buvo atsakingi už žmonių paaukojimus.
Venus platforma („Plataforma de Venus“) pasižymi didelėmis gyvačių galvų skulptūromis, besitęsiančiomis abipus laiptų. Manoma, jog iš čia būdavo stebima Venera, svarbus objektas majų kalendoriuje, nors šios struktūros pilna paskirtis nėra žinoma.
Šventasis cenote
Šventoji cenotė ilgai buvo laikoma vienu iš įėjimų į požeminį pasaulį. Majai cenotes siejo su gyvenimo ir dvasinio pasaulio jungtimi. Ši vieta buvo skirta įvairioms aukoms, ir nors kadaise manyta, kad aukojamos buvo tik merginos, vėliau atlikti archeologiniai tyrimai rado tiek vyrų, tiek vaikų palaikų. Tikėtina, kad šis cenote taip pat buvo naudojamas kaip povandeninės laidojimo vieta.
Chichén Itzá pavadinimo kilmė
Turint omenyje didelę aplinkinių cenotų reikšmę, kurios buvo vienintelis regiono vandens šaltinis, manoma, kad Chichén Itzá savo pavadinimą gavo būtent nuo jų. Pavadinimo žodžiai „Chi“ reiškia „žiotys“ arba „burna“, „chén“ – „šulinys“, o „Itzá“ nurodo čia gyvenusią majų gentį. Taigi, Chichén Itzá išvertus reikštų „prie Itzá šulinio žiočių“.
Panašus, šiek tiek laisvesnis vertimas – „Itzá genties šulinio žiotys“ – taip pat laikomas tinkamu.
Chichén Itzá dvasingumo ir astronomijos sandūra
Kukulcano šventyklos pavadinimas kilo iš svarbiausio majų dievo Kukulkano, kuris prilygsta plunksnuotai gyvatei „Quetzalcoatl“, svarbiai didžiųjų Mesoamerikos kultūrų mitologijose.
Kukulkanas susijęs su vienu stebuklingiausių reginių – šviesos ir šešėlių žaismu lygiadienio metu, kai, gerai suprojektuotos piramidės dėka, 45 minutėms pasirodo „nusileidžiančios gyvatės“ vaizdas. Šis gamtos ir architektūros reiškinys liudija dideles senąsias majų astronomines žinias, todėl pavasario ir rudens lygiadienio metu čia apsilanko daugiausia žmonių.
Praktinė informacija ruošiantis kelionei į Chichén Itzá
Aplankyti Chichén Itzá galima kiekvieną savaitės dieną nuo 8 iki 17 val. Paskutinis įleidimas – 16 val. Prieš kelionę būtina pasitikrinti oficialiame puslapyje dėl galimų pakeitimų.
Rekomenduojamas laikas lankytis
Didžiausią šou „Šviesa ir šešėlis“ galima pamatyti kovo 21 ir rugsėjo 22 d. – lygiadienio metu, bet tuomet vietovė būna pilna turistų. Temperatūra išlieka aukšta visus metus, tačiau šiek tiek malonesni orai nuo lapkričio iki sausio. Norint išvengti minios ir pasidaryti gražias nuotraukas, verta atvykti labai anksti ryte arba po pietų, kai pagrindiniai turistiniai autobusai jau būna išvykę.
Kaip nuvykti
Chichén Itzá patogiausia pasiekti iš Kankūno ar Rivjeros Majos miestų keliaujant autobusu arba pasinaudojant organizuotomis ekskursijomis, kurios dažnai apima apsilankymą cenotėse ir vietiniuose turgeliuose, o taip pat – pietus su pasirodymais. Ekskursija trunka visą dieną, todėl skubantiems rekomenduojama išsinuomoti automobilį – taip galėsite palikti daugiau laiko savarankiškam lankymui.
Nauji traukinių maršrutai taip pat turi stotį šalia Chichén Itzá, leidžiančią dar lengviau pasiekti istorinę vietą.
Atstumai iki Chichén Itzá: apie 42 kilometrai nuo Valjadolido, 122 kilometrai nuo Meridos ir 200 kilometrų nuo Kankūno.
Bilieto kaina
Užsieniečiams bilietas kainuoja apie 29 eurus, o vietiniams gyventojams – 10 eurų.
Ką veikti aplink Chichén Itzá?
Kelionės metu verta ištyrinėti ir artimiausius regionus. Netoliese esantis Pisté miestelis – patogi vieta apsistoti su ramaus poilsio galimybe ir vietine virtuve. Tizimín, nutolęs apie valandą kelio į šiaurės rytus, leidžia pasigrožėti kolonijinės architektūros pavyzdžiais ir veikia kaip vartai į Rio Lagartos biosferos rezervatą – čia galima stebėti rožinius flamingus ir kitus laukinius gyvūnus. Jei norite daugiau majų kultūros, Tulum miestas, esantis maždaug dviejų valandų atstumu, siūlo savo įspūdingą griuvėsių kompleksą ant Karibų jūros skardžio.
Aplink Chichén Itzá yra ir natūralių stebuklų, kuriuos verta aplankyti:
- Cenote de Yokdzonot: Šis majų prižiūrimas cenote ir lankytojų parkas mažai lankomame Jokdzonoto miestelyje į vakarus nuo griuvėsių puikiai tinka poilsio pertraukai, ypač turint omenyje vietoje veikiantį restoraną.
- Cenote Ik-Kil: Už keletos kilometrų į pietryčius – ypač populiari plaukiojimo vieta, įspūdinga žalio kalkakmenio žiedu ir mažomis kriokliais. Geriausia apsilankyti atidarymo metu (nuo 9 val.), nes vėliau čia susirenka ekskursijų dalyviai.
Naudingi patarimai lankantis Chichén Itzá
- Ieškantiems originalių suvenyrų verta apžiūrėti daugybę rankdarbių kioskuose šalia pagrindinės svetainės.
- Nuo minios galima pabėgti apsilankius anksti ryte, vėlyvą popietę arba užsisakius privačią ekskursiją, kuri leidžia patekti į teritoriją dar iki oficialaus atsidarymo.
- Jei turite laiko, užsukite į netoliese esantį meksikietišką restoraną „Oxtun“, nusipirkite gaivų kokteilį ir neskubėdami palaukite kelionės autobuso.
Planuokite kelionę į Meksiką:
Atraskite senovės Meksikos griuvėsius, išsiaiškinkite, kur švęsti Mirusiųjų dieną, ir pasisemkite idėjų savo nuotykiams Najarito Rivjeroje – ši Meksikos pakrantės kryptis puikiai tinka keliaujantiems žeme.
Aistė Markevičiūtė
Kelionių aistruolė ir patyrusi kelionių tinklaraštininkė, kuri rašo apie įvairius kelionių aspektus: nuo apgyvendinimo ir maisto kultūros iki įdomiausių lankytinų vietų bei praktiškų kelionių patarimų. Ji dalinasi savo atradimais apie parkus, muziejus ir kitas pramogas, taip pat analizuoja skrydžių taisykles bei geriausius suvenyrų pasirinkimus. Aistė siekia įkvėpti kitus atrasti pasaulį per autentišką patirtį ir atsakingą keliavimą.
Komentarai