Straipsnio turinys
- 1. Nėra vieno tinkamo meto aplankyti Australiją
- 2. Taupykite, jei norite atostogauti Australijoje
- 3. Kengūras pamatysite už miesto ribų
- 4. Traukiniuose būkite pasiruošę pokalbiams
- 5. Australai naudoja savitą anglų kalbą
- 6. Australijoje gyvuoja seniausia pasaulio kultūra
- 7. Didysis barjerinis rifas pažeidžiamas, bet vis dar gyvybingas
- 8. Batai – nebūtini, ypač pajūryje
- 9. Laikykitės realistiško požiūrio į krokodilus, gyvates ir vorus
- 10. Restoranai tarp 15 ir 17 valandos būna uždaryti
- 11. Arbatpinigiai Australijoje nėra įprasti
- 12. Australijoje būtina paragauti mėsos pyrago, vegemite ir vištienos druskos
- 13. Nardant prie Didžiojo barjerinio rifo būtina dėvėti specialų kostiumą
- 14. Eikite kairiąja puse
- 15. Australijos gilumoje būtinas pasiruošimas
- 16. Vandenyje pavojingiausi – srovės, o ne gyvūnai
Būdama australė, gyvenusi Niujorke savo dvidešimtimis, dažnai sulaukdavau įvairiausių klausimų apie gimtąją šalį. Kartais jie būdavo juokingi, kitais atvejais – visiškai netikėti: ar važiuoju į mokyklą kengūra, ar miškuose gyvena pavojingi „dropiai“, ar Australijos valiuta iš tiesų vadinama „dolarydu“?
Australija daugeliui keliautojų atrodo paslaptinga ir gaubiama įvairių mitų. Neretai ji laikoma labai vienalyte šalimi, tačiau iš tiesų čia susipina daugybė skirtingų kultūrų ir etninių grupių, o vietinių gyventojų istorija tęsiasi dešimtis tūkstančių metų. Australijos miestai – tikri daugiakultūriai centrai, kuriuose įsikūrę dauguma šalies gyventojų, ir tai visiškai neatitinka grubaus „Krokodilo Dandžio“ stereotipo.
Neteisinga ar klaidinga informacija dažnai apsunkina pasiruošimą kelionei į Australiją. Kad būtų lengviau atsirinkti, kas yra tiesa, o kas – mitas, ir kad jūsų apsilankymas būtų kuo sklandesnis, kviečiame susipažinti su vietinio gyventojo gidu po Australiją. Čia rasite svarbiausius patarimus apie sveikatą, saugumą bei etiketo ypatumus.
1. Nėra vieno tinkamo meto aplankyti Australiją
Australijos plotas beveik prilygsta visai žemyno teritorijai – nuo tankių atogrąžų miškų iki snieguotų Alpių. Klimatas labai skiriasi priklausomai nuo regiono ir metų laiko. Šiaurės Teritorijos šiaurėje visus metus vyrauja karštis, o sezonai skirstomi į tik du – liūčių ir sausąjį. Tuo tarpu Naujojo Pietų Velso gyventojai vasarą susiduria su itin karštomis dienomis, o žiemą temperatūra gali nukristi žemiau nulio. Net ir Raudonojo Centro vidutinė temperatūra per metus svyruoja nuo 3°C iki daugiau nei 40°C.
Planuodami kelionę į Australiją, visuomet atsižvelkite į konkretų regioną ir tam pritaikykite drabužius. Pavyzdžiui, Uluru apylinkes saugiausia lankyti vėsesniais mėnesiais (gegužę–rugsėjį), kai pasivaikščiojimai nebus alinantys dėl kaitros. Tasmanijoje pakrantę žydėjimo metas prasideda vėlyvą spalį ir trunka iki lapkričio pradžios, o nuo kovo iki gegužės čia vyksta įvairios maisto šventės. Žiema – laikas, kai Tasmanijoje ir Naujojo Pietų Velso bei Viktorijos kalnuose pasirodo sniegas. Tuo tarpu Rytų pakrantėje maudytis galima beveik visus metus.
2. Taupykite, jei norite atostogauti Australijoje
Australija nėra priskiriama prie pigiausių kelionių krypčių, ypač tokiuose didmiesčiuose kaip Melburnas ar Sidnėjus. Įsimintinos pramogos – pavyzdžiui, kelionės visureigiu po K’gari salą ar nardymas Didžiajame Barjeriniame rife – dažnai kainuoja kelis šimtus eurų asmeniui.
Visgi, sudarius aiškų biudžetą ir atsakingai planuojant, galima išleisti mažiau ir nemažai pamatyti. Dauguma įspūdingų gamtos objektų – pavyzdžiui, kelionė puikiuoju Great Ocean Road ar maudynės Bondi paplūdimyje – yra visiškai nemokami.
3. Kengūras pamatysite už miesto ribų
Kengūros nesivaikšto miesto gatvėmis, tačiau norint jas pamatyti nebūtina keliauti giliai į dykumą. Dažnai šie gyvūnai pasirodo priemiesčiuose, pavyzdžiui, golfo laukuose, kuriuose mėgsta laikytis bendruomenėmis.
Visgi, dažniausiai kengūrų galima išvysti žygiuojant pėsčiomis arba keliaujant regioniniais keliais, ypač auštant ar temstant, kai jos yra aktyviausios. Norintiems susipažinti su Australijos gyvūnija iš arčiau verta rinktis kaimo sodybas ar ūkio apgyvendinimą. Ir taip – kengūros mėsa Australijoje vartojama maistui, ji laikoma skanėstu.
4. Traukiniuose būkite pasiruošę pokalbiams
Australai žinomi dėl savo draugiškumo ir linkę lengvai pradėti pokalbį. Viešajame transporte ar gatvėje galite sulaukti, kad kažkas tiesiog norės pasikalbėti trumpam.
Australai taip pat vertina mandagumą ir pagarbius gestus – prilaiko duris, pasitraukia iš kelio, jei trukdote. Kaip svečiui verta atsilyginti tuo pačiu – prilaikyti duris ar liftą, tai nedidelė smulkmena, bet labai svarbi čia gyvenantiems.
5. Australai naudoja savitą anglų kalbą
Australijos anglų kalba turi daugybę išraiškingų žodžių ir posakių, su kuriais tikrai susidursite bendraudami su vietiniais. Be to, skirtinguose regionuose žargonas skiriasi – atokiau gyvenantys kvinslandiečiai patys kalba kitaip nei didmiesčių gyventojai.
Pavyzdžiui, „arvo“ reiškia popietę, o „avo“ – avokadą. Alkoholį perka „bottle-o“, o degalus pila „servo“ (degalinėje). Daug žodžių trumpinami ir prie jų pridedamas galūnės „o“ arba „ie“. Dažnai išgirsite draugišką „mate“, tačiau tokių pasakymų kaip „crikey“ ar „fair dinkum“ šiuolaikiniai australų jaunimas beveik nebevartoja.
Kitas dažnas dalykas – spalvingas (kartais aštrokas) žodynas. Vietiniai nevengia keiksmažodžių ir dėl to nereikia stebėtis ar įsižeisti – čia tai įprastas bendravimo stilius.
6. Australijoje gyvuoja seniausia pasaulio kultūra
Australijos pirmieji gyventojai – aborigenai ir Toresų sąsiaurio salų bendruomenės – sudaro ne vieną tautinę grupę, o šimtus atskirų bendruomenių, kiekviena savo kalba, istorija ir kultūrinėmis tradicijomis. Tad ne visos bendruomenės groja didžeridu ar pažįsta bumerangą.
Keliaujant Australijoje verta skirti laiko susipažinimui su vietos aborigenų istorija – šalyje rasite daugybę muziejų ir meno galerijų, kurių veiklą kuria pati bendruomenė. Puiki pažintinė patirtis – aborigenų vedamos ekskursijos, tarp jų ir „Discover Aboriginal Experiences“ projektai.
7. Didysis barjerinis rifas pažeidžiamas, bet vis dar gyvybingas
Didysis Barjerinis rifas, viena garsiausių Australijos lankytinų vietų, ypač daug dėmesio sulaukė 2016 m., kai dėl koralų blukimo kilo gandai, kad rifas miręs.
Niekas nesiginčija, kad klimato kaita turi neigiamą poveikį rifui – šylantis vanduo, tarša nuo sausumos, vis stiprėjantys ciklonai veikia šią jautrią ekosistemą.
Tačiau rifas išlieka gyvybingas ir atlaikus daugybę iššūkių. Nardant galima pamatyti ir blukusių, ir ryškiaspalvių, gyvenimu pulsuojančių koralų. Lankytojus vis dažniau skatinama prisidėti prie rifų atkūrimo, pavyzdžiui, dalyvaujant piliečių mokslo projektuose kaip „Eye on the Reef“.
8. Batai – nebūtini, ypač pajūryje
Daugelis australų, įskaitant miestų gyventojus, nevengia vaikščioti basomis – tiek parduotuvėse, tiek kavinėse ar net statybų prekių centruose.
Priežastis slypi Australijos paplūdimio kultūroje, kuri stipriai persmelkia kasdienį gyvenimą, net jei netoliese – nė lašo jūros ar smėlio.
9. Laikykitės realistiško požiūrio į krokodilus, gyvates ir vorus
Nerimą dėl pavojingų Australijos padarų dažnai palaiko įvairūs gandai, tačiau Melburno universiteto tyrimas 2017 m. parodė, kad arkliai šalyje sukėlė daugiau mirčių nei visi nuodingi gyvūnai kartu sudėjus – įskaitant ir gyvates, ir vorus.
Iš tiesų, krokodilai laisvai niekur nevaikšto – juos galima sutikti tik šiaurinių valstijų vandenyse ir pakrantėse. Pastatuose dažniau pasirodys ne keliančios pavojų gyvatės ar vorai, o žaibingai bėgiojančios oposumai bei smulkūs vabzdžiai. Parkuose nuo rugpjūčio iki spalio verta pasisaugoti tik agresyviai gniaužių saugančių sniegenų (magpių), nes tuo metu jos peri ir saugo jauniklius.
10. Restoranai tarp 15 ir 17 valandos būna uždaryti
Tiek miestuose, tiek kaimiškose vietovėse vyrauja savas ritmas. Miestų restoranai dažniausiai užveria duris apie 23 valandą, o mažesnėse gyvenvietėse – kartais jau 20 valandą. Klubai ir barai užsidaro apie antrą nakties.
Tačiau netikėčiausias laikas – tarp 15:00 ir 17:00, kai daugelio kavinių ir restoranų virtuvės nedirba. Net kai kurios aludės tą laiką nustoja tiekti maistą. Jei išalksite vidury popietės, dažniausiai teks ieškoti greito maisto užkandinių.
11. Arbatpinigiai Australijoje nėra įprasti
Australijoje minimalus atlyginimas didesnis nei daugelyje kitų šalių (šiuo metu – 24,10 euro už valandą). Dėl šios priežasties arbatpinigiai čia nėra privalomi (nors didžiuosiuose miestuose ši tradicija sparčiai plinta), nes visas paslaugų mokestis jau įskaičiuotas į kainą. Jei norite parodyti ypatingą dėkingumą, galite palikti arbatpinigių savo nuožiūra.
12. Australijoje būtina paragauti mėsos pyrago, vegemite ir vištienos druskos
Nors Australija neturi ryškios nacionalinės virtuvės, tačiau yra keletas būdingų patiekalų, kurių verta paragauti. Vienas jų – garuojantis mėsos pyragas, dažnai pateikiamas popieriniame maišelyje su gausia kečupo porcija. Tai tikra australiška klasika, be kurios neįsivaizduojama vietinė gastronomija.
Vegemite – dar vienas išbandymas. Jį siūloma tepti plonu (tikrai plonu!) sluoksniu ant skrudintos duonos – taip pajusite sūrią, išraiškingą skonio natą. Vištienos druska – tai populiarus skonis, kuriuo jau kelis dešimtmečius gardinamos bulvytės – naujokams privaloma išbandyti. Nors pavadinimas apgaulingas, ši prieskonių druska dažniausiai būna visiškai veganiška – jokių vištienos pėdsakų, tik daug skonio stipriklio.
13. Nardant prie Didžiojo barjerinio rifo būtina dėvėti specialų kostiumą
Planuodami nardymo nuotraukas prie Didžiojo Barjerinio rifo, nesirūpinkite maudymosi kostiumėlio išvaizda – jo vis tiek niekas nematys.
Nuo gegužės iki lapkričio Šiaurės Kvinslande – medūzų sezonas, todėl būtina vilkėti specialius stingerio kostiumus su gobtuvu ir pirštinėmis, kuriuos suteikia kelionę organizuojanti įmonė. Jis atrodo keistai, bet apsaugo nuo nuodingų ir sunkiai pastebimų medūzų, iš kurių pavojingiausios yra irukandži ir kubinės medūzos. Verčiau rinktis apsaugą negu patirti skaudų įgėlimą.
14. Eikite kairiąja puse
Pėsčiųjų takais, laiptais ar šaligatviais Australijoje derėtų judėti kaire puse – taip apsaugoma sklandi judėjimo tėkmė ir išvengiama nepatogių „šokių” su prasilenkiančiais praeiviais. Kai kuriose traukinių stotyse rasite ir specialias žymas ar rodykles, kuriomis nurodoma judėjimo kryptis.
Tokį judėjimą lėmė ilgametės tradicijos – tiek eismo taisyklės, tiek saugumo sumetimais. Kadaise pagrindinis kelio pavojus buvo plėšikai, todėl žmonės eidavo taip, kad prasilenktų su svetimaisiais dešine ranka, kuria laikydavo ginklą. Žinoma, dabar niekas nieko nepuola, bet tradicija išliko.
15. Australijos gilumoje būtinas pasiruošimas
Nereikėtų nuvertinti Australijos Outback atšiaurumo. Nors šis regionas užimą apie 70% šalies teritorijos, čia gyvena vos 5% žmonių. Neparuoštam keliautojui ši vietovė gali būti pavojinga – sugedus automobiliui galima patirti šilumos smūgį ar dehidrataciją.
Jei keliausite savarankiškai – pavyzdžiui, į Nularboro plokščiakalnį ar Flinderso kalnagūbrį – būtina nuodugniai pasiruošti: turėkite vandens, važiuokite lėtai (ypač žvyrkeliais), praneškite artimiesiems maršrutą ir atminkite, kad mobilusis ryšys dažniausiai prastas. Papildomam saugumui verta apsvarstyti asmeninio iškvietimo signalo įrenginį, kuris avarinėje situacijoje perduoda žinutę pagalbai. Norintiems daugiau ramybės – daugybė agentūrų organizuoja išvykas po šiuos kraštus su patyrusiais gidais.
16. Vandenyje pavojingiausi – srovės, o ne gyvūnai
Daug pavojų paplūdimiuose kelia ne laukinė gamta, o pavojingos povandeninės „rip“ srovės. Jos ištempia maudytojus į atvirą jūrą ir dažnai susidaro tose vietose, kur po vandeniu yra seklumos ar smėlio bankai, trukdantys vandeniui grįžti į krantą.
Nemaža dalis paplūdimių nėra stebimi gelbėtojų, tad, jeigu nesate užtikrinti dėl savo plaukimo įgūdžių, verčiau ribokitės pasivaikščiojimu krantine arba tiesiog pamirkykite kojas.
Rūta Kazlauskiene
Kelionių tinklaraštininkė, nagrinėjanti maisto kultūrą, gėrimus ir kasdienius pasirinkimus keliaujant. Jos tekstai orientuoti į kultūrinius skirtumus, vietines tradicijas ir sąmoningą vartojimą be kraštutinumų.
Visi autoriaus straipsniai
