Planuojant sudėtingus nuotykius kalnuose kelionių mėgėjams, pristatome žingsnis po žingsnio kelionių planavimo patirtį. Šiame vadove kelionių žurnalistė ir lauko entuziastė Anna Richards dalijasi įspūdžiais iš žygio po mažai pažintą Transkaukazo taką Armėnijoje.
Prieš imdamasi žygio po Transkaukazo taką, kuris driekiasi šimtais kilometrų per šią retai lankomą šalį, apie Armėniją žinojau nedaug. Draugams papasakojus apie kelionės planus, dauguma žinojo tik fragmentiškus faktus – sudėtingą ir skausmingą šalies istoriją ar menkas sąsajas su žinomomis asmenybėmis.
Atvykusi buvau nustebinta – čia radau tūkstantmečius menančius vienuolynus, didžiules ugnikalnių plynaukštes, raudonio atspalvio tarpeklius, kurie lyg trupantys duonos trupiniai byra einant taku.
Pilnas Transkaukazo takas apima 1500 km tarp Gruzijos ir Armėnijos. Taip pat vystomas atskiras ruožas Azerbaidžane, kuris, užbaigus jungimą, visą trasą pratęstų iki beveik 3000 km. Dėl dabartinių konflikto židinių šalys kol kas nėra sujungtos, todėl tokios kelionės laukia ateityje.
832 km ilgio Armėnijos atkarpa buvo atverta 2022 m. Sezono pradžioje tapau viena pirmųjų žygeivių, išbandžiusių maršrutą – nors per keturias savaites įveikiau 580 km, jautėsi, lyg sukčiaus ratas niekaip nesustotų.
Palyginimui: Ramiojo vandenyno keteros takas per metus išduoda apie 8000 leidimų, o Artimųjų Apalačių taku kasmet eina apie 3000 žygeivių. Tuo tarpu 2024 m. ilgesnį nei paros maršrutą Armėnijoje baigė mažiau nei 100 žmonių – tai tikras paslėptas takas tiems, kurie ieško laukinės gamtos be minios.
Norint saugiai pasinerti į natūralią užmarštį, būtina kruopščiai pasirengti. Toliau – patarimai, kaip suplanuoti Transkaukazo tako kelionę.
1 žingsnis: pasiruošimas – svarbiausia
Naudokite žemėlapius, GPS ir iš anksto suplanuotą vandens apsirūpinimą
Tikėtis, kad galėsite eiti be specialaus pasiruošimo, neverta – šiam žygiui reikės ypatingo organizuotumo. Žygiuoti rekomenduojama tik nuo birželio iki rugsėjo, nes kitu metu trasą uždengia sniegas ir eiti tampa neįmanoma. Net rugpjūtį kai kuriose vietose, pavyzdžiui, Geghamo kalnuose, vis dar išsilaiko sniego liekanos. Vasarą trasos atvirumas iššūkių neišvengiamai padidina – liepą ir rugpjūtį temperatūra daugelyje ruožų viršija 32°C. Dėl retų vandens šaltinių prireiks kelių litrų talpos butelių ir vandens filtro ar valytuvo. Norint įveikti visą Armėnijos dalį, paprastai prireiks maždaug šešių savaičių, kasdien žygiuojant apie 20 km. Ramiau keliaujant, rekomenduotina paskirti du mėnesius. Labai patyrusiems žygeiviams ar bėgikams trasą įmanoma įveikti greičiau.
Ne mažiau svarbu atsisiųsti maršruto planavimo programėlių – fizinių žemėlapių nėra, tačiau GPX failai randami tako interneto svetainėje (už rekomenduojamą 95 eurų paramą suteikiama prieiga prie maršrutų gidų ir susirašinėjimo kanalo su žygio planuotojais bei neseniai keliavusiais žygeiviais). Be šių pagalbinių išteklių kelias būtų beveik neįveikiamas.
2 žingsnis: atsakingai susikraukite kuprinę ir pasirūpinkite papildymu
Lauks daug įrangos – viską apgalvokite
Ne kartą kelionėje norėjau būti ultralengvo pakavimo šalininkė, tačiau nė kiek nesigailiu pasiėmusi tokias „prabangos“ prekes kaip skaityklė ar dezodorantas. Ruošiantis išvykai būtina pasirūpinti visišku savarankiškumu – kai kuriuose ruožuose teks neštis savaitės maisto atsargas ir turėti maisto gaminimo įrangą (viryklę ar indą maistui mirkyti šaltame vandenyje).
Daugelyje trasos dalių teliks nakvoti laukinėje gamtoje, todėl gera lauko įranga – būtinybė. Ten, kur galima apsistoti svečių namuose, reikės grynųjų – bankomatų rasite tik didesniuose miestuose, todėl pravartu pasirūpinti kelių šimtų eurų sumos armėniškais dramatasi iš anksto. Nakvynė su pusryčiais paprastai kainuoja 11-14 eurų (5000–6000 AMD), papildomi patiekalai svyruoja nuo 6 iki 12 eurų (3000–5000 AMD). Žygio metu kaitos aukščiai siekia net 3000 metrų, tad būtina apsirengti tinkamai – galvos apdangalas nuo saulės, neperšlampamas striukė ir šilti sluoksniai neatsiejami nuo sėkmingos kelionės.
Maisto ar kitų atsargų papildymą galite siųsti sau per HIKEArmenia biurą Jerevane; daugelis miestelių turi mažas parduotuvėles, kurios priims siuntas. Dujų balionus ir kitas būtinąsias papildomas prekes įsigysite tik iš Camp.am parduotuvės Jerevane (atminkite – dujų balionų negalima vežtis lėktuvu, tad reikės juos nusipirkti vietoje).
Armėniška SIM kortelė, pavyzdžiui, UCom, suteiks neribotą internetą mažiau nei už 14 eurų per mėnesį: papildyti galima bet kuriame didesniame mieste esančiuose automatuose. Naviguojant nutolusiose vietovėse ryšys yra itin svarbus, todėl pasilikite ir paso kopiją, reikalingą aktyvuojant kortelę.
3 žingsnis: ženk pirmą žingsnį
Priklausomai nuo krypties rinkitės skirtingus starto taškus
Kiekviena ilgų žygių kelionė prasideda net ne taku, o oro uosto eskalatoriais ir senu autobusu. Pirmiausiai skriskite į Jerevaną, Armėnijos sostinę, iš kurios autobusais keliaukite į Meghri (pietinėje ruožo dalyje, kelionė užtrunka devynias valandas) arba į Gyumri, kur toliau taksi nuvyksite prie Arpio ežero, kad pradėtumėte žygį pietų kryptimi. Vietas autobusuose reikia rezervuoti iš anksto – kontaktus rasite autobusų kompanijų „Facebook“ puslapiuose; jei nekalbate armėniškai, paprašykite pagalbos vietinių. Važiuojant vairuotojas remiasi ankstesnių rezervacijų sąrašu (popierinių bilietų nenumatyta).
Dar prieš išvyką spręskite, kuria kryptimi eiti – iš pietų į šiaurę ar iš šiaurės į pietus. Kelionė iš pietų prasideda tikru iššūkiu – trijų dienų žygiu po sunkiai pasiekiamą Areviko nacionalinį parką. Pasirinkus pačią sunkiausią trasos atkarpą pirmiausia, galima suprasti, ar būsimas kelias įveikiamas. Šioje dalyje nesutikau nė vieno žmogaus ir savaitgalio metu turėjau nešti tiek vandens, kiek jo prireiktų kupranugariui – vasarą kelis kartus gali apsieiti be jokio vandens šaltinio. Tai – viena įspūdingiausių įveiktų atkarpų. Pradedant nuo šiaurės, kelias kur kas švelnesnis: beveik šešios savaitės apšilti ir pasirengti Areviko nacionaliniam parkui, tačiau sudėtingiausią žygio ruožą teks palikti pabaigai, kuomet maisto turėsite ne iš namų atsivežto, bet iš vietinių parduotuvių, o tai paprastai sunkesnis ir mažiau praktiškas maistas už dehidratuotus produktus. Bet kuriuo atveju aukščiausias tako ruožas (Geghamo kalnai) bus maršruto viduryje.
4 žingsnis: pasinaudokite armėnišku svetingumu ir būtinai laikykitės saugumo
Galite tikėtis tikro, neišsenkančio vietos gyventojų vaišingumo
Kelionei pasiruošiau pernelyg daug maisto, nes neįvertinau, kaip nuoširdžiai ir dosniai laukinių vietovių gyventojai – nomadai, kaimų gyventojai, ūkininkai – pasitiks sutikus. Kaip ir kareiviai, alkani žygeiviai keliauja „pilvais“, tad mėgaukitės vaišingumu! Armėnijoje svetingumas labai vertinamas, tad jei jausitės sotus ir laimingas, šeimininkai bus patenkinti. Bandymas atsilyginti pinigais gali būti priimtas kaip įžeidimas – geriausias atsidėkojimas bus šypsena ir mandagus pokalbis.
Keliaudama viena ne kartą buvau priimta su maistu, nakvyne ir netgi galimybe nusiprausti – tai buvo didžiulė prabanga. Ypač vienišoms moterims dažnai atveriamos namų durys, nors ir vyrai gali tikėtis būti dosniai pavaišinti. Kadangi vienišos keliautojos Armėnijos kaimuose – retas reiškinys, verta vadovautis sveiku protu priimant pasiūlymus.
Kur tik galima, rinkitės viešnagę svečių namuose su maitinimu – tai padės remti vietos verslus, ir užtikrinsite sau sočius, kokybiškus maistą, dėl kurių neteks gailėtis.
5 žingsnis: verta įveikti ir trumpesnę atkarpą
Net savaitė kelionėje leis pamatyti daug
Daugeliui sunku surasti mėnesius trunkančias atostogas, o net per keturias savaites man nepavyko pereiti viso Armėnijos tako. Jei turite tik savaitę, rekomenduoju Geghamo kalnus – žalios spalvos peizažai, atokūs ežerai ugnikalnių krateriuose, klajokliai piemenys su jurtomis, dažnos vasarinės liūtys visai šalia. Tai aukščiausia trasos dalis, kur platūs horizontai žygio metu suteikia tikrą gamtos įkvėpimą.
Eidama iš pietų į šiaurę pagrindinės ir labiausiai įsimenančios trasos dalys: pradedama Areviko nacionaliniu parku – dantyti, bauginantys ir sausi kalnai kelionės pradžioje reikalauja didelių pastangų, bet už tai padovanoja nuostabius vaizdus į tolius virš Irano šiaurės kalnų. Maždaug po savaitės dykumoje kelias atveda į Vayots Dzor regioną, kurio pavadinimas reiškia „Vargų slėnis“. Čia išvysite ochros spalvos tarpeklius, kuriuose gyvena tiek pat Sirijos rudųjų lokių, kiek ir tūkstantmečius skaičiuojančių vienuolynų. Po Geghamo kalnų takas trumpam užkabina Sevano ežero pakrantę – didžiulį gėlavandenį vandens telkinį, kurį maitina 28 upės, o vietiniams tai labai populiari poilsio vieta. Po maždaug keturių savaičių žygio pasieksite Dilijano nacionalinį parką – žaliausią kelio atkarpą, kur didžioji dalis tako eina per mišką. Ši dalis puikiai sužymėta ir tinkama mažiau patyrusiesiems. Dilijanas – viena geriausių vietų sutikti kitus keliaujančius kuprinėmis turistus, mieste yra keletas hostelių.
Toliau kelias veda per Lorio regioną – tai kaimiškos, žalios erdvės, kurias dalija kaimai. Debedo kanjonas, iš abiejų pusių apsuptas dirbamų žemių, įspūdingai išsiskiria 350 metrų aukščio uolomis. Arpio ežeras netoli Gruzijos sienos, apsuptas švelniomis kalvomis, vasaros pradžioje pražysta laukinių gėlių žiedais ir suteikia visiškos tylos pojūtį.
Jei galėčiau žygiuoti vėl…
Daryčiau tą patį. Nesvarbu, ar pasiryšite žygiui visam takui, ar trumpam – šis kelias tampa tikra žinių mokykla.
Atsisakykite išankstinių nuostatų apie ilgus žygius. Jei jau ėjote GR20 – šaunu, fiziškai būsite puikiai pasiruošę, o dauguma TCT atkarpų kūnui nebus rimtas iššūkis; tačiau trasos žymėjimas minimalus, lauks daugybė nepramintų kelių ir jokių malonių poilsio barų finiše. Ėjote PCT? Puiku, bet čia vienišumo lygis bus daugybę kartų didesnis – galite kelias dienas nesutikti nė vieno žmogaus, be to, laukia nemažų kalbos barjerų. Armėnijos TCT beveik visiškai priklauso nuo GPS navigacijos, tad pasirūpinkite gera išorine baterija. Daugelyje ruožų takas dar nežymėtas, nuorodų nėra, nors šis procesas nuolat vyksta. Patartina turėti palydovinę sekimo priemonę, kuri padės išsikviesti pagalbą nelaimės atveju. Kompasas ir, jei tik pavyktų rasti, fizinis žemėlapis taip pat labai pravers.
Svarbiausia – mėgaukitės. Armėnijos žygiai – tai pažintis su senos, turtingos kultūros kraštu, kur keliautojų pėdsakų dar labai mažai. Ši kelionė padeda kiekvienam pasijusti tikru atradėju.
