Straipsnio turinys
Jei Kernavės piliakalnius lankote pirmą kartą, pradėkite nuo Kerniaus gatvės ir Kunigaikščių taku leiskitės į Pajautos slėnį. Iki Neries ir atgal susidaro apie 3 km. Jei nenorite leistis į slėnį, piliakalnius matysite ir nuo aukštutinės terasos. Įėjimas į rezervatą nemokamas, o muziejus pastate turi atskirą darbo laiką ir bilietus.
Nuo ko pradėti pasivaikščiojimą
Atvykę orientuokitės pagal Kerniaus gatvę. Jei pirmiausia norite užsukti į muziejų arba šalia jo pradėti išvyką, navigacijoje įveskite Kerniaus g. 4A, Kernavė, Širvintų rajonas. Rezervato direkcijos atvykimo žemėlapyje pažymėtos aikštelės ir autobusų stotelės. Važiuodami autobusu pirmiausia patikrinkite tos dienos grįžimo reisą: tai padės apsispręsti, ar leisitės iki Neries, ar liksite prie pagrindinių piliakalnių.
Nuo aukštutinės terasos patogu pirmiausia apžvelgti reljefą ir nuspręsti, ar norite lipti laiptais. Žemyn nusileidus į slėnį teks grįžti įkalnėn. Jei keliaujate su vežimėliu arba sunku vaikščioti laiptais, nelaikykite viso maršruto pritaikytu: iš anksto pasiteiraukite direkcijos, kuria viršutinės dalies atkarpa galėsite pasinaudoti.
Kunigaikščių takas iki Neries
Rezervato direkcijos takų žemėlapyje Kunigaikščių takas prasideda nuo Kerniaus gatvės ir tarp piliakalnių veda iki Neries. Paprasčiausia grįžti tuo pačiu taku. Direkcija nurodo ir kitą grįžimo variantą: nuo upės laiptais kilti link atkurtos viduramžių gyvenvietės ir grįžti per Pilies kalną. Jei atkarpa uždaryta arba laiptai slidūs, grįžkite tuo pačiu taku.
Apie 3 km yra atstumas pirmyn ir atgal. Jis keičiasi pagal pradžios tašką ir tai, į kiek piliakalnių kopsite. Jei laiptai šlapi ar apledėję, verčiau rinkitės trumpesnį pasivaikščiojimą. Pagal rezervato lankymo taisykles kopti ir leistis galima tik tam įrengtose vietose; ant šlaito įrengtų laiptų neapeikite trumpindami kelią žole.
Kur ieškoti penktojo piliakalnio
Vienoje grupėje yra keturi piliakalniai: Aukuro kalnas, Mindaugo Sostas, Lizdeikos kalnas ir Pilies kalnas. Kriveikiškio piliakalnis stūkso atokiau į pietryčius. Jei pirmo apsilankymo tikslas yra panorama, visų penkių aplankyti nebūtina. Jei norite įtraukti Kriveikiškį, direkcijos žemėlapyje ieškokite maždaug 4 km pėsčiųjų trasos aplink pelkę. Dalį trasos sudaro pramintas takelis. Po lietaus arba jei iki sutemų liko nedaug, verčiau pasilikite prie pagrindinio tako.
Kernavės archeologinė vietovė į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta 2004 m. Saugomi ne vien piliakalniai: slėnyje ir terasose išliko skirtingų laikotarpių gyvenviečių bei laidojimo vietų pėdsakų. Žvelgdami nuo viršutinės terasos, atkreipkite dėmesį į tarp piliakalnių esančius griovius. XIII–XIV a. medinė pilis stovėjo ant Aukuro kalno, o Mindaugo Sosto ir Lizdeikos piliakalniuose buvo jos gynybiniai priešpiliai. Ant Pilies kalno buvo papilys – įtvirtinta gyvenvietė šalia pilies. Taip išsidėsčiusias kalvas lengviau suprasti kaip vieną gynybinį kompleksą.
Kada reikia muziejaus bilieto
Pasivaikščiojimui po rezervatą privalomo bilieto nėra; direkcija siūlo savanorišką lankytojo bilietą. Norint apžiūrėti pagrindinę Kernavės archeologinės vietovės muziejaus ekspoziciją pastate, paprastai reikia bilieto. Pagal 2026 m. lapkričio 6 d. patikrintą muziejaus kainoraštį suaugusiojo bilietas kainuoja 6 €, lengvatinis – 3 €, šeimos – 12 €. Paskutinį mėnesio sekmadienį muziejaus ekspozicijas galima lankyti nemokamai.
Pagal oficialų darbo laiką muziejus pastate lapkritį–kovą dirba antradieniais–sekmadieniais 10–16 val., balandį–spalį – 10–18 val. Šventinėmis dienomis taikomos išimtys, o paskutiniai bilietai parduodami likus pusvalandžiui iki uždarymo. Ekspozicijoje po atviru dangumi atkurtas XIII–XIV a. Kernavės miesto fragmentas. Jį galima lankyti nemokamai muziejaus darbo metu, tačiau tik balandį–spalį. Lapkričio–kovo mėnesiais, jei atvykstate popiet ir norite pamatyti radinius, pirmiausia pasitikrinkite, ar kasa dar dirba. Jei laiko slėniui nebelieka, trumpas sustojimas prie piliakalnių viršutinėje terasoje ir apsilankymas muziejuje sudaro atskirą išvyką, kuriai nereikia leistis iki Neries.
Tomas Jankauskas
Kelionių rašytojas ir miesto kultūros stebėtojas, daug dėmesio skiriantis muziejams, parkams ir urbanistinėms pramogoms. Remiasi asmenine patirtimi, lėtomis kelionėmis ir kultūriniu kontekstu, vengdamas paviršutiniškų rekomendacijų.
Visi autoriaus straipsniai
