Tačiau, jei galimybė išvykti į metų trukmės atostogas, leidžiančias lėtai pažinti abi šalis, kol kas tik svajonė, vertėtų iš anksto apsispręsti, kuriai jų teikti pirmenybę.
Kaip išspręsti šią dilemą? Savo įžvalgomis dalinasi du kelionių ekspertai.
Nuostabioji Australija
Kelionių autorė, parašiusi ne vieną straipsnį Australijos tematikos žinynams, Sarah Reid, nors ir yra surinkusi per 130 antspaudų savo pase, vis dar teigia neradusi kitos šalies, kuri suteiktų tiek įspūdžių kaip gimtoji Australija.
Mūsų kalnuose galbūt trūksta dramatiškumo, oro linijos nekalba juokingai apie saugumą, o regbio komandos pasiekimai diskutuotini, tačiau, nepaisant simpatijų kaimynams už Tasmano jūros, Australija išlieka nepralenkiama lankytojams.
Kultūrinis lobynas
Reikėtų pradėti nuo to, kad Australijoje klesti seniausios pasaulyje nuolat gyvuojančios kultūros. Kiekviena teritorijos dalis priklauso tam tikrai aborigenų arba Torres Strait salų gyventojų bendruomenei su sava kalba, tradicijomis bei papročiais. Šiandien atverta daugiau progų nei bet kada patirti šio paveldo autentiškumą – tiek naujoviškoje Wintjiri Wiru kultūrinėje programoje prie Uluru, tiek, pavyzdžiui, įveikiant Sidnėjaus uosto tiltą drauge su vietiniu gidu pasakotoju.
Sidnėjus nepalieka abejingų ir dėl savo įspūdingumo. Dešimt metų gyvenusi Naujajame Pietų Velse, autorė sako vis dar pajuntanti jaudulį žvelgdama į išsiskiriantį Sidnėjaus operos teatrą, stūksantį prie spindinčio uosto. Kalbant apie naujus skonių horizontus, verta žinoti, kad būtent Sidnėjuje gimė gėrimas „flat white“, nors dėl to vis dar varžosi dvi šalys. O jei desertų mylėtojams žinoma, jog pavlova atkeliauja iš Naujosios Zelandijos, Australijoje, ypač Sidnėjuje ir Melburne, kulinarija prilyginama menui ir konkurencijos neturi. Šie miestai nuo garsių vyno regionų nutolę per trumpą atstumą. O kitos modernios sostinės, tokios kaip Kanbera ar Hobartas, šalčio atžvilgiu nenusileidžia Oklandui ar Velingtonui, bet vėtros čia – retenybė.
Pasaulis laukinės gamtos apsuptyje
Tazmanija – nuostabi sala, kurioje galima rasti net penkis iš 12 Australijos „Didžiųjų žygių“ maršrutų. Net jei Naujosios Zelandijos „Žiedų valdovo“ peizažais garsėja 10 didžiųjų pėsčiųjų takų, ten retai sutiksi tiek gyvūnijos įvairovės kaip Australijoje. Avis čia neskaičiuojamos. Atpažinti miegančią koalą eukalipto šakose, pamatyti per kelią tipenantį echidną ar stebėti per krūmynus šuoliuojantį kengūrą – įspūdis, kuris niekada neatsibosta. O Australijos paukščiai? Nedaug kas prilygsta linksmam kukabarų šeimos skardžiui.
Naujosios Zelandijos nedidelis plotas leidžia šalyje keliauti paprasčiau ir sumažinti taršą, tačiau Australijoje, išraiškingų kraštovaizdžių įvairovė ir milžiniški atstumai kviečia į įsimintinas keliones automobiliu. Čia galima pasiekti tokias vietoves kaip Kernsas ir Tolimoji Šiaurės Kvinslendas, kur susitinka seniausia pasaulyje tropinių miškų ekosistema ir didžiausias pasaulyje koralinis rifas. Didysis barjerinis rifas vis dar priblokš bet kurį svečią. O laukinis ir nuošalus Šiaurės teritorijos „Top End“ garsėja raudonos žemės keliais, vedančiais prie aborigenų uolų piešinių bei ramybės kupinų vandens telkinių.
Pažinti visus žemyninės Australijos įžymybes galima ir visą gyvenimą, tačiau ją sudaro ir daugiau kaip 8000 salų. Tarp jų – istorinė Norfolko sala ar unikali gamta garsėjanti Lordo Houvės sala. Daugelis salų – tai atskiros kryptys, vertos būti įtrauktomis į norimų aplankyti vietų sąrašą.
Australiją palankiai tyrinėti padeda ir klimatas. Juk kas iš gražaus paplūdimio, jeigu dažniausiai per šalta maudytis? Bet kuriuo metų laiku šiame krašte kažkur vyrauja puikios sąlygos lauko pramogoms. Vietos patrauklumą liudija ir tai, kad Australiją namais vadina apie 15 procentų Naujosios Zelandijos gyventojų.
Naujosios zelandijos žavesys
Keliautoja išnaršė beveik visus Naujosios Zelandijos kampelius – nuo šiaurinio Cape Reinga kyšulio iki pietinės Stewart salos, ir kiekvienas regionas jai yra ypatingas.
Nors itin turtingi žmonės čia įkuria slėptuves galimos pasaulinės krizės atveju, patys Naujosios Zelandijos gyventojai daugiausia dėmesio skiria tam, kad pasaulis taptų geresne vieta ir jiems nebūtų reikalingi požeminiai bunkeriai.
Naujoji Zelandija yra mano giminių kraštas – šeima, kurią vadinu whānau, čia įsikūrusi. Vis dar nesuprantu, kodėl negyvenu ten pati. Ir dabar aiškiai prisimenu vaikystės akimirkas Pietų saloje: pirmą, ką tik nuskintą persiką Otago sode, rankas, kvepiančias lanolinu po glostymo avių, ir žiemos maudynes šaltame Šv. Klėjaus paplūdimyje prie Danidino, prikalbinus pusbroliui.
Nedidelė, bet įsimintina
Vienas didžiausių Naujosios Zelandijos privalumų – galimybė pažinti svarbiausias šalies vietas per savaitę ar dvi. Tikrai verta skirti laiko ir nuodugniai aplankyti viską, juolab, kad priešingai nei Australijoje, kuri savo dydžiu primena net kelias valstybes, čia maršrutai ne tokie ilgi. Iš tiesų, planuojant kelionę Australijoje tektų labai susiaurinti savo lūkesčius ir vėliau taikstytis su neišvengiama „FOMO“ nuotaika.
Nors Naujoji Zelandija maža, tokio įspūdžio čia nepatirsi. Stovyklaujant tuščiame paplūdimyje prie rūko gaubiamos bangų linijos, kopiant į Tongariro nacionalinio parko vulkaninius kalnus ar leidžiantis į vešlius miškus, kur snigi tik paukščių garsais, kūrėjas jautiesi atitrūkęs nuo viso pasaulio.
Ką galima pasakyti apie Naujosios Zelandijos fauną? Bent jau jie nesistengia tavo pakenkti!
Išplaukus į žydrą Bay of Islands įlanką amžinai šiltame „bežiemos“ šiaurės krašte, pasijunti tikrame ramiosios gamtos rojuje, stebėdamas delfinus. Pietuose, stačios uolos leidžiasi į jūrą tarp gausybės jūros gyvūnų, o paslaptingasis Fiordlandas primena Skandinaviją.
Ši šalis – tikras rojus gamtos mylėtojams, vertinantiems kokybišką kavą (nesvarbu, kuri pusė pirmoji ją sukūrė) ar regioninį vyną – geriausia ragauti restorane, iš kurio atsiveria vandenyno vaizdas.
Norintiems išlikti aktyviems, Šiaurės saloje galima per dieną dviračiu įveikti maršrutą iš vienos pakrantės į kitą. O Pietų saloje laukia iššūkiai mėgstantiems slidinėjimą, šuolius su guma, kalnų dviračius, greituosius pasiplaukiojimus ar įspūdingas via ferrata atkarpas Kvinstaune ir Vanakoje.
Sumanūs miestai ir pingvinai
Didžiausias šalies miestas Oklandas – šiuolaikiška sostinė, kurioje gausu uosto restoranų, atvirų festivalių, drėgnų vasaros naktų. Jis primena Sidnėjų, tik čia lengviau rasti vietą automobiliui. Nedideli Dunedinas ir Velingtonas taip pat siūlo istorinę architektūrą, barus, aukšto lygio restoranus. Vos per ketvirtį valandos automobiliu iš miesto centro galima pasiekti vietoves, kur pastebėsi pingvinus ar stebėsi migruojančius banginius.
Tačiau atvykėliai į Naująją Zelandiją neturėtų apsiriboti tik gamtos įspūdžiais. Ši šalis leidžia pažvelgti į pasaulį kitaip.
Australijoje dedamos vis didesnės pastangos dėl santykių su vietinėmis tautomis atkūrimo, bet Naujojoje Zelandijoje maorių kalba ir žemės, jūros bei dangaus globos principai – neatskiriama pasaulėžiūros dalis. Upės čia jau turi formalų kultūrinį ir dvasinį statusą pagal įstatymus. Turime daug ko pasimokyti iš šios, atrodytų, neišvaizdžios salos valstybės.
Naujosios Zelandijos gyventojai – pažangūs, draugiški ir itin malonūs. Ir nors ne visi čia vaidino „Žiedų valdove“, verta pabandyti užkalbinti: jų subtilus humoro jausmas neliks nepastebėtas. Atvykite ir pajuskite tai patys.
Aistė Markevičiūtė
Kelionių aistruolė ir patyrusi kelionių tinklaraštininkė, kuri rašo apie įvairius kelionių aspektus: nuo apgyvendinimo ir maisto kultūros iki įdomiausių lankytinų vietų bei praktiškų kelionių patarimų. Ji dalinasi savo atradimais apie parkus, muziejus ir kitas pramogas, taip pat analizuoja skrydžių taisykles bei geriausius suvenyrų pasirinkimus. Aistė siekia įkvėpti kitus atrasti pasaulį per autentišką patirtį ir atsakingą keliavimą.
Komentarai