Paprašėme dviejų patyrusių regiono žurnalistų pristatyti dvi įsimintiniausias šio krašto šalis: Maroką ir Egiptą. Kad ir kurią pasirinktumėte kitai kelionei, laukia išskirtiniai įspūdžiai.

Nepamirštamas marokas
Kelionių žurnalistė Sally Kirby, kilusi iš Jungtinės Karalystės, jau nuo 2018 metų gyvena Maroke. Čia ji rado neišsenkančias galimybes savo smalsumui ir banglentininkės aistrai puoselėti.
Galbūt nustebsite sužinoję, kad Maroke yra net devynios UNESCO pasaulio paveldo vietos, o Egipte – tik septynios. Nors tarp jų ir garsioji Gizos piramidė, istorijos gerbėjai Maroke taip pat gali rinktis iš daugybės architektūrinių stebuklų. Čia nedidelės lankytojų minios, daugelis objektų nemokami. Lankytojus pasitinka įspūdingos Volubilio Romos imperijos liekanos, legendinis Ait Ben Haddou kasbas, garsieji Marakešo, Fezo ir Essaouiros senamiesčiai ir atgimstantis Igiliz, kuris po archeologinių darbų vis labiau prieinamas turistams.
Papildomai prie istorinių objektų – modernūs miestai, tokie kaip Rabatas, Marakešas ar Kasablanka, kurie pasiūlo šiuolaikinės kultūros, meno galerijų, interaktyvių muziejų, prekybos centrų, prabangių viešbučių, gyvybingo naktinio gyvenimo ir garsiausių muzikos festivalių. Viską jungia greitųjų traukinių linijos ir patogūs tramvajai.
Maroko Sachara atveria klajokliško gyvenimo užuominas. Milžiniškos Erg Chigaga ir Erg Chebbi kopos, kurių raudono smėlio bangos vietomis iškilusios net iki 150 metrų aukščio, leidžia pajausti tikrosios Sacharos didybę. Ši dykumos dalis lengvai pasiekiama net ir trumpai atvykusiems. Skirtumus tarp Maroko ir Egipto dykumų patyrimų galima aptikti skirtinguose šaltiniuose.

Marokas gali didžiuotis 2000 kilometrų Atlanto pakrante, kur susidaro puikios bangos banglentininkams. Taghazout įlanka – šalies banglenčių sostinė – driekiasi 5 kilometrų ilgio smėlio paplūdimiu, kuriame dera prabangūs poilsio kompleksai ir rami banglenčių bei jogos kultūra, užkariaujanti socialinius tinklus. Čia rengiamos ir tarptautinės WSL banglenčių sporto varžybos. Ne mažiau įspūdinga ir 500 kilometrų ilgio Viduržemio jūros pakrantė, kur tarp Tanžero ir Udždos išsidėsčiusios įspūdingo grožio įlankėlės ir paplūdimiai.
Tokia ilga pakrantė garantuoja gausų šviežios žuvies laimikį – Marokas yra didžiausias pasaulyje konservuotų sardinių eksportuotojas. Vietiniai tradiciškai žuvį kepa ant grotelių vos pačią pagavę, gardina prieskoniais, alyvuogių aliejumi bei citrinos sultimis. Maistas užima svarbią vietą marokiečių kultūroje: jis dažniausiai gaminamas namuose, pagal sezoninius receptus, perduodamus iš kartos į kartą. Ragauti verta taginus, kuskusus, gardžias sriubas ir salotas.
Didelis šalies privalumas – saulė beveik visus metus, dėl ko Marokas tampa patrauklia vieta atostogoms prie jūros ar baseino, ypač pietuose, Agadyro apylinkėse. Čia įsikūrusi didžiausia pasaulyje saulės energijos elektrinė, o Marokas sparčiai žengia į atsinaujinančios energetikos lyderius. Karštis mažiau juntamas nei Egipto Raudonosios jūros kurortuose, nes nuolat pučia gaivinantis Atlanto vėjas net ir vasarą.

Žygeivių laukia Atlaso kalnai su daugybe lengvai pasiekiamų maršrutų trumpesniems ar ilgesniems žygiams. Toubkal viršukalnė, kurios aukštis siekia 4167 metrus, – aukščiausias taškas visoje Šiaurės Afrikoje, keliantis iššūkių alpinistams. Gamtos ir laukinės gyvūnijos mėgėjai gali leistis į safarį netoli Ifranės nacionaliniame parke, kur gyvena berberų beždžionės, ar Souss Massa nacionaliniame parke, kuriame aptinkamos antilopės oriksai ir kitos vietinės rūšys.
Galiausiai, bene stipriausia Maroko savybė – jo atmosfera. Tai taiki šalis, kurioje gyventojai vertina bendruomenę, o žmonės neskuba ir rūpinasi tuo, kas iš tiesų svarbu. Net ir trumpam patyrus šią nuotaiką galima pakeisti savo požiūrį į keliones. Rekomenduoju išbandyti patiems.

Žavingasis egiptas
Neseniai iš Maroko grįžusi pažįstama pasakojo apie šią šalį: ten – kalnai kaip Alpėse, senamiesčiai tarsi painesni už didžiausius pasaulio labirintus, o pilys nusileidžia net garsiosioms piramidėms. Ir, pridūrusi po pauzės, paminėjo nuostabų Marakešo sodą, kurį vadina pasaulio stebuklu.
Sutinku, Atlaso kalnai įspūdingi, ypač apsnigti žiemą, o Fezo ir Marakešo turgavietėse gali ir pasiklysti, o apvažiuoti legendinį Yvo Saint Laurento sodą – tikra egzotika. Tačiau ar dykumos tvirtovės gali prilygti tikratiesiems žmonijos stebuklams?
Kalbant apie stebuklus, Egiptas yra be konkurencijos. Šioje šalyje lankytojai turi vienintelę galimybę išvysti vieną iš septynių pasaulio stebuklų. Ant Kairo pakraščio dunkso įspūdingo dydžio Gizos didžioji piramidė – vienintelis iki šių dienų išlikęs senovės pasaulio stebuklas, pastatytas prieš daugiau nei 4500 metų faraono Chufu garbei.
Apie šią piramidę galima skaityti, bandyti įsivaizduoti jos apimtis ir senumą, bet tik keliaujant kupranugariu Gizos plato galima pilnai suvokti jos didybę. Piramidės įkvėpė daugybę su jomis susijusių mitų, tapo savarankiška archeologijos tyrimų kryptimi ir buvo įamžintos tiek filmuose, kad net „Indiana Džounsas“ įėjo į Egipto tautosaką. Jos ir šiandien – viena pagrindinių pasaulio keliautojų svajonių krypčių. Niekas neaplenks jų masto ir įspūdžio.

Minint įspūdingiausias vietas paminėtinas ir Luksoro Karalių slėnis, kuriame prieš kiek daugiau nei šimtmetį buvo aptiktas visos pasaulio dėmesio susilaukęs faraono Tutanchamono kapas. Jo mumiją saugo sudėtingas trijų sluoksnių sarkofagas, o laidojimo kambarius puošia per 1200 kilogramų gryno aukso verti lobiai – žymiai daugiau nei visos blizgančios Mekneso turgavietės prekės kartu sudėjus.
Todėl kalbant apie senovės kultūrą, Egiptas išlieka nepralenkiamas. Tačiau ir nuotykių mėgėjams čia netrūksta galimybių. Nors Marokas gali pasigirti aukštais kalnais, Egiptas turi didžiausią lobyną – Nilą. Ilgiausia upė pasaulyje, kurios ilgis siekia 6650 kilometrų, jau tūkstantmečius palaiko gyvybę pakrantėse, o keliautojams leidžia patogiai pasiekti pagrindinius Egipto lankytinus objektus gamtos apsuptyje.

Dar viena didybė – dykumos regionai. Vakarinėje Egipto dalyje galima pažinti įvairiausių geologinių darinių, nutolusių oazių miestų, o rytinės – asketiško gyvenimo meną. Senosios tvirtovės, tokios kaip šv. Antano, šv. Pauliaus ar šv. Kotrynos vienuolynai Sinajuje, išlaikė ne tik gausybę koptiškų lobių, bet ir senąsias kuklaus gyvenimo tradicijas.
Kalbant apie sodus, nors Maroke garsėja garsiųjų sodininkų darbai, Egiptas didžiuojasi savo povandeniniais „sodais“ – Raudonosios jūros koralais. Čia gyvena džiūgongo, bangininiai ryklių ir apie 1000 žuvų rūšių, o jūrą puošia 150 rūšių koralų – visiškai prilygstančių bet kuriam sausumos botanikos stebuklui.




Komentarai