Straipsnio turinys
Viena iš didžiausių Australijos traukos ypatybių neabejotinai yra unikali gyvūnija – čia ją greičiausiai pamatysite gamtoje ar, jei neturite daug laiko, gyvūnų prieglaudoje. Nors dažnai girdimi pasakojimai apie pavojingas gyvačių, vorų ar ryklių rūšis, Australijoje jų ne mažiau nei kitų išskirtinių gyvūnų, kurių niekur kitur neišvysite – nuo žavingų žinduolių iki spalvingų paukščių, žuvų, driežų ir gekonų.
Gyvūnų stebėtojų laukia daugybė įvairių patirčių priklausomai nuo pasirinktos vietovės, tačiau būtina žinoti, kad kai kurioms net ir žymiausioms rūšims iškilęs rimtas išnykimo pavojus – jas pamatyti tikimybe maža, o apsaugos priemonės itin svarbios.
Čia rasite pradedantiesiems skirtą rekomendacijų gidą, kaip atpažinti ir stebėti Australijos vietinius gyvūnus taip, kad netrukdytumėte jų natūraliam gyvenimui.
Kur geriausia stebėti laukinius gyvūnus Australijoje?
Didžiausia tikimybė sutikti Australijos faunos atstovų – daugiau nei 500 nacionalinių parkų, išsibarsčiusių visoje šalyje.
Kai kurie nacionaliniai parkai yra puikiai pritaikyti lankytojams iš užsienio – čia rasite viešbučius ir gidų vedamas gyvūnų stebėjimo ekskursijas. Šiaurinėje šalies dalyje verta aplankyti Daintree (Kvinslendas), Kakadu nacionalinį parką (Šiaurinė Teritorija) arba Cape Range regioną Vakarų Australijoje. Pietinėse valstijose rekomenduojama nuvykti į Blue Mountains (Naujasis Pietų Velsas), Grampians (Gariwerd) nacionalinį parką Viktorijoje ir Cradle Mountain-Lake St Clair nacionalinį parką Tasmanijoje.
Nuotoliuose kaimo apgyvendinimo objektuose Australijoje pasitaiko, kad prie Jūsų kambario vaikšto emu, echidnos ar valabiai.
Net ir lankantis miestuose galima pamatyti Australijos gyvūniją iš arti: kengūros aptinkamos Kanberos apylinkėse, koalos gyvena netoli Adelaidės kalvų, o Rottnest saloje (Wadjemup), į vakarus nuo Perto, galima susitikti su išskirtiniu kvoka. Paukščių įvairovė Sidnėjuje – atskiras nuotykis. Jei norite pamatyti unikalius gyvūnus, Australija – Jūsų kryptis.
Kur geriausia Australijoje stebėti koalas, kengūras ir kitus žymius gyvūnus?
Koalos
Koalos – bene geriausiai pasaulyje žinomi „žavingų Australijos gyvūnų“ veidai. Trečdalį paros jos miega ant medžių. Aktyviausios tampa naktį – būtent tada didžiausia tikimybė pamatyti jas judančias, lipančias nuo vieno medžio prie kito. Dieną dažniausiai miega apsikabinusios eukalipto kamieną, o patelės kartais su mažyliu ant nugaros. Šių minkštaausių sterblinių galima aptikti miškuose netoli pietryčių Australijos pakrantės, bet dėl žmonių veiklos koalos įtrauktos į nykstančiųjų sąrašą Naujajame Pietų Velse, Australijos Sostinės Teritorijoje ir Kvinslende.
Kur jų ieškoti: Koalų gyvena gausiose medžių atkarpose prie Didžiojo vandenyno kelio (Viktorija), Magnetinės ir Stradbroke (Minjerribah) salose Kvinslende, bei Kangaroo saloje Pietų Australijoje – tikslias vietas žino vietiniai gyventojai. Kai kuriuose gyvūnų parkuose siūloma įsiamžinti su koala nuotraukoje, tačiau jų glostymas daugelyje valstijų draudžiamas dėl gyvūnų gerovės.
Patarimai stebint: Koalos jautrios garsams, todėl artėkite tyliai. Įsižiūrėkite į aukštesnes medžio šakas (pravers žiūronai): jei pasiseks, išvysite ją įsikibusią į šaką. Atrasti koalą lengviau anksti ryte arba prieblandoje, kai jos dažniau juda ar maitinasi.
Kengūros ir valabiai
Kaip žinoti, kuris gyvūnas – kengūra, o kuris – valabis? Abu priklauso makropodų būriui („didelės pėdos“), tačiau kengūros yra didesnės, vientisos spalvos, naudoja uodegą kaip penktą galūnę (ir šokteli toliau), dažniau gyvena atvirose pievose. Valabiai – mažesni (25 kg palyginti su 90 kg kengūra), spalvą keičia, kaip juodakojis uolinukas, kuris puikiai maskuojasi miškuose ar akmenuotose vietose, kur dažniausiai ir gyvena.
Kur jų ieškoti: Kengūrų sutinkama įvairiose Australijos vietovėse – jas galima pamatyti net priemiesčių gatvėse ar golfo aikštynuose prieblandoje. Viena įspūdingiausių vietų – Lucky Bay balto smėlio paplūdimiai Cape Le Grand nacionaliniame parke (Vakarų Australija). Valabiai dažnesni mažose grupėse, bet pagal rūšį jų ieškokite Narawntapu nacionaliniame parke (Tasmanija) ir Cape Hillsborough nacionaliniame parke (Kvinslendas).
Patarimai stebint: Geriausias laikas stebėti – saulei tekant arba leidžiantis. Gyvūnai baikštūs, todėl venkite staigių judesių. Priartėjus prie jų, neduokite maisto.
Vombatai
Nors už Australijos ribų vombatai žinomi ne taip plačiai, vietiniams jie – itin svarbūs, apie juos pasakoja aborigenų legendos ir vaikų literatūra. Pats žodis „vombatas“ kilęs iš Dharugo (Sidnėjaus srities pirmųjų gyventojų) kalbos, kaip ir žodžiai „koala“ ar „valabis“. Šie ramūs sterbliniai užaugę primena vidutinio dydžio šunį, tik su trumpesnėmis kojomis ir tvirtu kūnu. Dieną vombatai slepiasi urvuose, o naktį ieško maisto. Įdomus faktas: jų išmatos yra kubo formos – jas pastebėję galite būti tikri, kad šalia – vombatas.
Kuriuose regionuose ieškoti: Geriausios vietos stebėti – Bay of Fires, Cradle Mountain-Lake St Clair nacionalinis parkas, Flinders ir Maria salos (Tasmanija), Wilsons Promontory nacionalinis parkas (Viktorija) ir Blue Mountains (Naujasis Pietų Velsas). Labai reta šiaurinio plaukuotojo vombato rūšis išliko tik saugomose Kvinslendo teritorijose, kur gyvena vos apie 300 šių gyvūnų.
Patarimai stebint: Vombatai aktyvūs prie aušros ar sutemus, nes dieną karštyje ilsisi. Jei nakvojate parke, naktį galite juos ne tik pamatyti, bet ir išgirsti.
Echidnos
Trumpasnukės, spygliuotos echidnos dažnai pastebimos tiek nacionaliniuose parkuose, tiek miškuose netoli miestų. Jų spygliai – iš esmės sustorėję plaukai, kurie saugo nuo plėšriųjų paukščių ir didesnių žinduolių. Jei išsigąsta, echidna susiriečia į kamuolį, paslėpdama nosį ir kojas. Nors panašios į ežius, echidnos artimesnės platipusui (kiaušinius dedančiam žinduoliui). Įdomus faktas – echidnos jauniklis vadinamas „puggle“.
Kur ieškoti: Geros vietos susitikti su echidnomis – pietinės valstijos: Viktorija, Naujasis Pietų Velsas, Pietų Australija, ACT, Tasmanija ir pietvakarinė Vakarų Australija, kur pakanka miškų, krūmynų ir vabzdžių mitybai.
Patarimai stebint: Vasarą aktyvios rytą ir vakarą, o vėsesniais sezonais – ir dienos metu. Jei echidna pereina Jūsų taką, likite ramūs – garsai ją išgąsdins. Nedideli įdubimai žemėje liudija, kad netoliese ji ieškojo skruzdėlių ar termitų.
Krokodilai
Australijos tropikuose gyvena dvi krokodilų rūšys: estuariniai ir gėlavandeniai krokodilai. Druskingi krokodilai gyvena upių žiotyse, upėse, prie pakrantės ir net atviroje jūroje. Pateliai pasiekia 6–7 metrų ilgį, tačiau įprastai užauga iki 4 metrų. Gėlavandeniai trumpesni – iki 2 metrų, švelnesnio būdo, bet užklupti reaguoja agresyviai.
Krokodilai buvo medžiojami iki septintojo dešimtmečio, kol tapo saugomais. Susidūrimas gamtoje su krokodilu itin pavojingas, todėl būtina laikytis gidų nurodymų. Jokiu būdu neplaukite vandenyje šiaurės Australijoje, kol neįsitikinsite, kad čia nėra krokodilų. Taip pat verta perskaityti papildomus saugumo patarimus apie krokodilus.
Kur jų ieškoti: Estuarinių krokodilų gyvenvietės – Adelaidės upė ir Kakadu nacionalinis parkas (Šiaurinė Teritorija), Daintree upė (Kvinslendas). Gėlavandeniai pastebimi Nitmiluk (Katherine Gorge) ir Litchfield nacionaliniuose parkuose (Šiaurinė Teritorija), Lake Argyle ir Bandilngan (Windjana Gorge) nacionaliniame parke (Vakarų Australija).
Patarimai stebint: Sausasis sezonas (gegužės–spalio mėn.) – optimalus laikotarpis, nes krokodilai tada laikosi prie vandens ir linkę šildytis saulėje. Plaukdami jie dažniausiai matomi tik išlindus akims ar snukiui. Atkreipkite dėmesį į slydimo žymes pakrantėse ar V formos bangeles vandenyje.
Emu
Didžiausias neskraidantis paukštis po stručio – emu – paplitęs visoje Australijoje, išskyrus Tasmaniją. Šie paukščiai dažnai bėga atvirose lygumose ieškodami maisto ir vandens, nuo plėšrūnų sprunka iki 50 km/h greičiu. Daugelio aborigenų kultūroje emu užima ypatingą vietą – laikomas kūrėju ir yra asocijuojamas su dangaus žvaigždynu, matomu kaip tamsios Paukščių Tako sritys.
Kur jų ieškoti: Emu galima matyti Kosciuszko nacionalinio parko (Naujasis Pietų Velsas) pievose, Murray Sunset nacionalinio parko (Viktorija) savanose ir daugelyje atokių regionų. Jie nėra agresyvūs, dažnai gyvena net miesto zoologijos soduose.
Patarimai stebint: Dažniausiai emu būna grupėse prie vandens, bet kartais pasitaiko ir pavienių paukščių. Turistų gausiai lankomose vietose, kur jie šeriami, emu gali tapti įkyrūs – laikykitės atstumo.
Tasmanijos velniai
Animacinio filmo herojus Tazas, Tasmanijos velnias, paremtas itin reta ir pavojuje atsidūrusia rūšimi. Pagrindinė grėsmė – užkrečiama veido navikų liga (DFTD), sunaikinusi 80 % populiacijos. Maria saloje, prie Tasmanijos krantų, įkurta saugi kolonija, o mokslininkai išbando vakciną, sukurtą pagal naujausius medicinos pasiekimus.
Kur jų ieškoti: Laukinės Tasmanijos velnių populiacijos pastebimos Cradle Mountain-Lake St Clair, Narawntapu ir Mount William nacionaliniuose parkuose, tačiau didesnės tikimybė išvysti specialiuose parkuose naktinėse ekspozicijose – čia sužinosite ir apie rūšies išsaugojimo projektus.
Patarimai stebint: Tasmanijos velniai – naktiniai maitėdos žvėrys (stiprūs žandikauliai leidžia ėsti net kelio pakraščiuose gulinčią dvėseną), todėl vairuodami tamsiu paros metu būkite atidūs. Specialios naktinės ekskursijos su gidu žymiai padidina galimybę juos pamatyti.
Platypusas
Platypusas nuolat stebina tyrinėtojus – XIX a. pavyzdys buvo laikomas apgaule dėl keistos išvaizdos: antialinių čiurnų, ančios snapo, kūno kaip ūdros, uodegos kaip bebro, plėvėtu pundžu ir nuodingų spurgų. Tai kiaušinius dedantis žinduolis, gyvenantis tik Australijoje. Pamatyti jį gamtoje – retas atvejis, reikalaujantis kantrybės, tačiau zoologijos soduose ar specialiuose parkuose platypusus galima stebėti naktinėse ekspozicijose, kai jie plaukioja ir kasa urvus.
Kur jų ieškoti: Atherton Tablelands regionas laikomas garsiausia platypusų stebėjimo vieta – geriausias vietas rekomenduos vietiniai turizmo biurai. Eungella nacionaliniame parke (Broken upė) įrengtos specialios stebėjimo platformos, iš kurių gerai matyti jų mėgstamos buveinės.
Patarimai stebint: Kantrybė – didžiausias sąjungininkas. Stebėkite vandens paviršių – burbulai dažnai išduoda paviršių paliekantį platypusą. Platypusai itin baikštūs, todėl nekelkite triukšmo – pajutę pavojų jie žaibiškai panyra ir pasislepia urve.
Kvokos
Šie mažieji sterbliniai taip išpopuliarėjo internetu, kad net atsirado „kvokos asmenukės“ mada – kol gyvūnų gerovės specialistai įspėjo apie galimas pasekmes. Kvoka atrodytų visada besišypsanti, tačiau tai tik jos veido sandaros ypatumas – nenutolinkite fotoaparato per arti. Kvokos neagresyvios, paklusnios, noriai fotografuojamos, bet dėl naujų plėšrūnų atėjimo ir buveinių nykimo įtrauktos į pažeidžiamų rūšių sąrašą (su tuo, deja, susijęs ir žmogus).
Kur jų ieškoti: Kvokos gyvena Rottnest (Wadjemup) saloje Vakarų Australijoje, kurią iš Fremantle pasieksite keltu per 30 minučių.
Patarimai stebint: Kvokos labiausiai aktyvios naktimis, bet žiemą jų galima pamatyti ir dieną. Kuo toliau nuo turistų srautų nueisite dviračiu ar pėsčiomis, tuo didesnė tikimybė sutikti šį gyvūną gamtoje. Rottnest savanoriai gidai kasdien rengia „Meet the Quokkas“ žygius – kviečiama stebėti gyvūnus iš pagarbios distancijos.
Jei neturite daug laiko, apsilankykite gyvūnų prieglaudoje
Gamtoje gyvūnai gali ir nepasirodyti, todėl jei svajojate apie susitikimą su koala ar kitu žymiu Australijos gyventoju, verta apsilankyti vienoje iš daugybės parkų ir rezervatų, kur laikomi vietiniai ir atvežtiniai gyvūnai.
Nors gyvūnų laikymas nelaisvėje sulaukia kritikos, dauguma Australijoje veikiančių parkų laikosi griežtų gerovės standartų, aktyviai skatina biologinę įvairovę ir švietimą. Prieš renkantis verta susipažinti su įstaigos reputacija ir veikla.
Tomas Jankauskas
Kelionių rašytojas ir miesto kultūros stebėtojas, daug dėmesio skiriantis muziejams, parkams ir urbanistinėms pramogoms. Remiasi asmenine patirtimi, lėtomis kelionėmis ir kultūriniu kontekstu, vengdamas paviršutiniškų rekomendacijų.
Visi autoriaus straipsniai
