Straipsnio turinys
- Kada geriausia vykti į didžiąją barjerinę rifą
- Kiek laiko reikia norint pažinti didžiąją barjerinę rifą
- Ar įmanoma apsistoti pačioje didžiojoje barjerinėje rifoje
- Kaip lengvai pasiekti didžiąją barjerinę rifą
- Ką verta nuveikti didžiojoje barjerinėje rifoje
- Kur labiausiai tinka ilsėtis su vaikais Didžiojoje barjerinėje rifoje
- Kiek pinigų reikia kelionėms į didžiąją barjerinę rifą
- Kur Didžiojoje barjerinėje rifoje geriausia nardyti su kauke ir akvalangu
- Ar galima įsigyti nardymo licenciją Didžiojoje barjerinėje rifoje
- Ar Didžioji barjerinė rifas nyksta
- Ką pasiimti į kelionę į Didžiąją barjerinę rifą
- Ar kelionės į didžiąją barjerinę rifą pritaikytos neįgaliesiems
- Kaip saugiai keliauti didžiojoje barjerinėje rifoje
- Kuo ypatinga Didžiosios barjerinės rifos patirtis
Šis unikalus gamtos stebuklas, išsidriekęs daugiau nei 2300 km palei Kvinslando pakrantę, ir šiandien stebina keliautojus savo išties įspūdingais povandeniniais vaizdais, nors ir susiduria su vis augančiomis išlikimo grėsmėmis.
Populiariausia atvykimo bei išvykimo vieta į Didžiąją barjerinę rifą yra šiaurės Kvinslando Krinsas, tačiau egzistuoja ir daug kitų galimybių bei maršrutų norintiems pažinti šį į pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą gamtos objektą ir atrasti jo 2900 atskirų rifų. Ruošdamiesi pirmai pažinčiai, susipažinkite su svarbiausia informacija žemiau.
Kada geriausia vykti į didžiąją barjerinę rifą
Didžiąją barjerinę rifą rekomenduojama lankyti nuo birželio iki lapkričio mėnesio.
Gruodį–kovą šiaurės Kvinslande, į šiaurę nuo Taunsvilio, vyrauja lietingasis sezonas: drėgna, tvanku, dažnai pasitaiko stiprių liūčių ir ciklonų. Tačiau tuo metu siūlomos mažesnės kainos už ekskursijas ir nakvynę. Medūzų pavojus didžiausias nuo lapkričio iki gegužės, todėl nardytojams ir plaukikams siūlomi specialūs apsauginiai kostiumai.
Šiaip ar taip, Pamatų salas (dažniausiai pasiekiamas iš Erlio Bičo) ir pietinę Didžiąją rifą (nuo Greit Kepelio salos netoli Jepūno iki Lady Eliot salos) tinkama lankyti ištisus metus. Planuojant kelionę praverčia gamtos kalendorius – svarbiausi akcentai: banginių migracija (birželio–spalio mėn.), vėžlių perėjimas ir jauniklių išsiritimas (lapkritis–balandis) bei koralų nerštas (keletas dienų tarp lapkričio ir gruodžio). Lady Eliot salos apylinkėse žiemos mėnesiais dažnai sutinkamos mantos.
Kiek laiko reikia norint pažinti didžiąją barjerinę rifą
Nuo daugumos pagrindinių Kvinslando pakrantės miestų rifą galite pamatyti net ir pusės dienos išvykoje, tačiau norint išvysti įspūdingiausias vietas atokiau nuo kranto prireiks pilnos dienos.
Kelionės-gyvenant laivu (angl. liveaboard) organizuojamos į gražiausias rifų vietas – didžioji jų dalis prasideda Krinse ir trunka nuo vienos iki septynių naktų.
Pietinėje dalyje itin populiarios buriavimo kelionės po Pamatų salas. Įprastai tokie kruizai trunka tris dienas ir dvi naktis, įskaičiuojami sustojimai nardymui su kaukėmis bei galimybė išbandyti pradinį nardymo kursą.
Ar įmanoma apsistoti pačioje didžiojoje barjerinėje rifoje
Daugelio iš 1050 Didžiosios barjerinės rifos salų ir koralinių atolių teritorijoje galima apsistoti. Jūrai ant slenksčio pažadinsite rytus Lizard salos kurorte (pasiekiama lėktuvu iš Krinso), Green arba Fitzroy saloje (laivu ar keltu iš Krinso), Pamatų salose (lėktuvu į Hamilton salą arba keltu iš Erlio Bičo), Heron ar Wilson salose (barža iš Gledstouno) ar Lady Eliot saloje (lėktuvu iš Bandaberge, Brisbeno ar Gold Kosto).
Taip pat siūlomas poilsis ant plūduriuojančių pontonų – tokią nakvynę užtikrina Cruise Whitsundays arba Lady Musgrave Experience iš Bandaberg.
Kaip lengvai pasiekti didžiąją barjerinę rifą
Krinsas ir šalia jo esantis Port Daglasas laikomi pagrindinėmis išvykų į rifą atspirties taškais – čia veikia daugybė įmonių, siūlančių tiek trumpas išvykas dideliais laivais, tiek ekskliuzyvines kelių dienų keliones prabangiomis jachtomis. Krinsas turi tarptautinį oro uostą, iš kurio pervežimai organizuojami ir į Port Daglasą.
Į pietus nuo Krinso ekskursijos į rifą rengiamos ir iš Mission Beach, Taunsvilio, Erlio Bičo bei Pamatų salų, Bandaberge, Makojaus, Jepūno, Gledstouno, Agnes Water ir 1770 miestelio. Daugelyje šių vietų yra vietiniai oro uostai, o dviaukštis traukinys Spirit of Queensland ant bėgių sujungia Brisbeną su Krinsu. Iki atokaus rifų krašto laivu kelionė paprastai trunka 90–120 minučių. Ekskursiniai katamaranai (mažesnė jūros ligos tikimybė) plaukia iš Krinso, Port Daglaso, Pamatų salų ir Bandaberg.
Ką verta nuveikti didžiojoje barjerinėje rifoje
Nardymas su vamzdeliu ar akvalangu – dažniausias pasirinkimas pažintį su Didžiąja barjerine rifa pradedantiems, tačiau egzistuoja ir daugybė kitų būdų ištyrinėti šių vandenų pasaulį.
Norintieji stebėti rifą nenukrusdami – rinkitės apžvalginį skrydį lėktuvu ar sraigtasparniu iš Krinso ar Pamatų salų. Plaukimo nemėgstantys keliautojai gali apžiūrėti povandeninį pasaulį per stiklinius laivų dugnus, pusiau povandeninius laivus bei stebėjimo platformas, prie kurių dienos ekskursijos vyksta iš Krinso, Port Daglaso, Pamatų salų ir Bandaberg. Kita alternatyva – ramiai laiką leisti buriavimo turuose aplink Pamatų salas.
Sausumoje verta rinktis ir keliones su aborigenų ar Torres Strait salų gyventojų gidu. Tai unikali proga susipažinti su tradicijomis, kurios leido vietiniams gyventojams darniai gyventi šalia rifų daugybę metų. Pritaikytų variantų daugiausia Krinse, o kelionės su Dreamtime Dive and Snorkel leidžia tyrinėti rifą dienos metu vietinių vedamose išvykose.
Krinsas bei Port Daglasas taip pat puikios vietos norint apžiūrėti atogrąžų Daintree miškus. Pietuose verta aplankyti Bandaberge įsikūrusį Mon Repos vėžlių centrą ir, lydimi reindžerio, stebėti perinčius ar jauniklius vėžlius (lapkričio–kovo mėn.).
Kur labiausiai tinka ilsėtis su vaikais Didžiojoje barjerinėje rifoje
Daugybė šeimų renkasi platų šeimos poreikiams pritaikytų viešbučių ir rifų turų asortimentą Krinse bei Port Daglase. Pamatų salose šeimoms rekomenduojamos Hamiltono ar Daydream salos, o Erlio Bičas ypač tinka keliautojams su kemperiais ir siūlo gausybę kempingų.
Dauguma išvykų laivais į atokius rifus sustoja ir ant šeimoms pritaikytų pontonų, pvz., 2022 m. netoli Krinso atidarytoje Reef Magic platformoje. Čia net ir nedrąsūs nardytojai gali stebėti žuvis laikydamiesi už platformos, o pramogas siūlo pusiau povandeninis laivas, stikliniu dugnu ir povandeninis stebėjimo postas.
Kiek pinigų reikia kelionėms į didžiąją barjerinę rifą
Standartinė dienos išvyka į atokų rifą, kai įskaičiuojamas įranga nardymui su vamzdeliu, pietūs ir pažintinė kelionė laivu stikliniu dugnu (jei tokia siūloma), kainuoja 200–350 Australijos dolerių vienam suaugusiajam; vaikams ar šeimai galioja nuolaidos. Papildomai už nardymo pojūtį su akvalangu reikia skirti nuo 200 Australijos dolerių už du nėrimus. Geriausi pasiūlymai dažniausiai laukia Krinse dėl didesnio operatorių pasirinkimo.
Pusdienio maršrutai į vidinius rifus yra puikus būdas sutaupyti laiko ir išlaidų. Vienos įdomiausių pusdienio nardymo vietų – Makajus rifas ties Keip Tribuliu (vieninteliai turai – Ocean Safari) ir Low Isles rifai šalia Port Daglaso (čionai pigiausi turai – Reef Sprinter).
Norintiems apsistoti rifo teritorijoje su minimaliomis išlaidomis, rekomenduojama stovyklavietėse: Capricornia Cayes, Fitzroy salos, Whitsunday Islands nacionaliniuose parkuose. Nakvynė kainuoja tik 7,25 Australijos dolerio už naktį, tačiau papildomų išlaidų reikia numatyti už laivų pervežimus.
Kur Didžiojoje barjerinėje rifoje geriausia nardyti su kauke ir akvalangu
Atskiras rifo atkarpas visame ruože galima drąsiai laikyti puikiomis nardymo ir snorkelingo vietomis: turtinga koralų, tridaknių, žuvų, vėžlių, rajų ir ryklių įvairovė garantuota nuo pradžios iki pabaigos. Šiauriau Taunsvilio koralai įgauna ypač ryškių spalvų, o kiek vėsesnė pietinė rifo dalis rečiau kenčia nuo koralų išbalimo. Mantų stebėjimui ši teritorija – viena tinkamiausių.
Norint įvertinti įspūdingiausius atokaus rifo kampelius, tarp jų Ribbon, Osprey, Milln, Bougainville ir Holmes rifus, siūlomos kelionės laivais iš Krinso. Dienos ekskursijose populiariausios Agincourt rifo (prie Port Daglaso) ir John Brewer rifo (prie Taunsvilio) vietos. John Brewer rifoje veikia ir povandeninių meno objektų instaliacija – Muziejaus po vandeniu dalis.
Netoli Taunsvilio verta nerti prie šimtmetį skaičiuojančio SS Yongala laivo nuolaužos, kuri laikoma viena įdomiausių nardymo vietų pasaulyje.
Ar galima įsigyti nardymo licenciją Didžiojoje barjerinėje rifoje
Pagrindiniai mokymo centrai veikia Krinse, kur užsiėmimus siūlo ProDive Cairns ir kitos bendrovės. Dažniausiai mokymai vyksta dvi dienas baseine bei klasėje, po kurių seka dvi dienos nardymo rifų vietose arba trijų dienų kelionė laivu su nakvyne.
Sudėtingesni kursai rengiami gyvenant laivu.
Ar Didžioji barjerinė rifas nyksta
Didžioji barjerinė rifas susiduria su dar neregėtais iššūkiais: daugiau kaip 73 % iš 1000 tirtų rifų 2023/24 m. vasarą buvo paveikti koralų išbalimo, kurį sukėlė kaitra. Kiti pavojai – vainikinių erškėtžuvinių jūrų žvaigždžių protrūkiai, ciklonai, potvyniai, teršalų patekimai iš sausumos ir tarša.
Nors kai kurios rifo dalys dar nespėjo atsigauti, kitos jau rodo stipraus atsinaujinimo ženklus – tai teikia vilčių visai šiai itin jautriai ekosistemai.
Svečiai gali padėti mokslininkams stebint rifo būklės pokyčius, pranešdami apie koralų išbalimą ir kitus pastebėjimus per programėlę Eye on the Reef. Taip pat galima prisidėti prie išsaugojimo programų, dalyvaujant piliečių mokslo kelionėse, kurias siūlo, pavyzdžiui, Passions of Paradise iš Krinso.
Ką pasiimti į kelionę į Didžiąją barjerinę rifą
Apsauga nuo saulės – itin svarbi vykstant į Didžiąją barjerinę rifą. Rinkitės saulės kremą su fiziniais UV filtrais, tokiais kaip cinko oksidas ar titano dioksidas, o vengti verta priemonių su oksibenzonu ir oktinoksatu, kurie pavojingi koralams.
Nepaisant orų prognozių, įsidėkite šiltų drabužių ir lietpaltį. Jei ruošiatės dažnai nardyti, verta pasiimti savo asmeninę įrangą – taip sutaupysite nuomos kaštų.
Ar kelionės į didžiąją barjerinę rifą pritaikytos neįgaliesiems
Krinso regione rasite didžiausią apgyvendinimo, ekskursijų bei pramogų su tinkamomis sąlygomis ratams, regos ar klausos negalią turintiems keliautojams pasirinkimą.
Kaip saugiai keliauti didžiojoje barjerinėje rifoje
Turizmas Didžiosios barjerinės rifos jūrų parke griežtai kontroliuojamas, kad saugiai apsaugotų tiek svečius, tiek pačią rifą. Būtina laikytis visų nurodymų ir nė nebandyti liesti koralų ar kitų jūrų gyvūnų.
Mirčių atvejų dėl ryklių čia pasitaiko ypač retai, o nuo medūzų galima apsisaugoti naudojant specialius apsauginius kostiumus. Pasibaigus medūzų sezonui, norėdami apsisaugoti nuo kitų, nepavojingų, bet nemalonių žuvų ar jūros utėlių, vilkėkite rashguard’us ar hidrokostiumus.
Nors tiesioginių susidūrimų su krokodilais rifuose beveik nebūna, jie įprasti visame Didžiosios barjerinės rifos pakrantės ruože – maudykitės tik oficialiai skirtose vietose.
Kuo ypatinga Didžiosios barjerinės rifos patirtis
Susidomėjimas Didžiąja barjerine rifa užgimė jau vaikystėje – pirmąsyk apsilankius Pamatų salose. Vienas įsimintiniausių potyrių buvo neseniai patirta kelionė į pietinį rifų galą – kadaise iš plikų koralų krūvos išaugusi sala virto klestinčia ekosistema, kurioje įsikūręs poilsio kompleksas beveik visiškai energiją gauna iš saulės. Vieni įsimintiniausių rytų buvo praleisti stebint vėžlius nardant naminiame rife, neriant su mantomis ir žavintis retomis jūros paukščių rūšimis, kurios čia peri.
Aistė Markevičiūtė
Kelionių aistruolė ir patyrusi kelionių tinklaraštininkė, kuri rašo apie įvairius kelionių aspektus: nuo apgyvendinimo ir maisto kultūros iki įdomiausių lankytinų vietų bei praktiškų kelionių patarimų. Ji dalinasi savo atradimais apie parkus, muziejus ir kitas pramogas, taip pat analizuoja skrydžių taisykles bei geriausius suvenyrų pasirinkimus. Aistė siekia įkvėpti kitus atrasti pasaulį per autentišką patirtį ir atsakingą keliavimą.
Komentarai