Straipsnio turinys
Čia lankytojus žavi aktyviausias pasaulio ugnikalnis Kilauea, naujausiai susiformavę žemės plotai Punos regione, didžiausias pagal aukštį nuo jūros dugno kalnas Mauna Loa ir unikalios galimybės stebėti žvaigždėtą dangų nuo Mauna Kea viršūnės. Nors tai daugiau nei tropinių paplūdimių sala – jų netrūksta ir čia.
Ši daugiausiai kaimiška centrinio Ramiojo vandenyno sala šimtmečiais buvo namai stiprioms ir savarankiškoms bendruomenėms, kurių gyvybę palaiko žemės ir jūros ištekliai. Tai, jog sala rūpinasi žmonėmis, o žmonės atsilygina tuo pačiu, tebėra svarbi vietos kasdienybės dalis. Tuo pat metu svečių iš jų tikimasi pagarbos salos gamtai ir gyventojams. Keliaujant verta pažinti regiono gardžius produktus vietinėse ūkininkų mugėse ar restoranuose „nuo ūkio iki stalo“, leistis į pažintis su jūros gyvūnija – pavyzdžiui, naktį stebėti didžiąsias vėgeles – savanoriauti atkuriant vietinius ekosistemų plotus ar susipažinti su legendomis bei istorija vienose seniausių ir švenčiausių Havajų vietų.
Ką svarbiausia žinoti tiems, kurie į Didžiąją Havajų salą planuoja keliauti pirmą kartą?
Kada geriausia vykti į Havajų Didžiąją salą?
Sala, apsupta giliais vandenimis ir esanti ties platuma, kur ištisus metus beveik vienodai trunka diena ir naktis, pasižymi gana pastovia temperatūra. Prie pakrantės dienomis orai svyruoja nuo 24 iki 29°C, naktimis – apie 18–24°C. Tačiau dėl išskirtinės vulkaninės geografijos, kurios aukštis kai kur siekia beveik 5 kilometrus, orai skirtingose salos vietose tą pačią dieną gali smarkiai skirtis. Rytuose (pavėjinei pusei) dažniau lyja, o vakaruose (užuovėjoje) paprastai sausiau. Aukštikalnėse temperatūra žemesnė, neretai palyja po pietų. Aukščiausiose vietose per audras pasitaiko net sniego – net ir vasarą.
Nors vasara (gegužė–lapkritis) yra Ramiojo vandenyno taifūnų sezonas, daugiau netikėtų orų pokyčių atneša žiemos audros. Žiemą dažniau atšaukiamos planuotos išvykos laivais, o tuo laikotarpiu į salas iš šiaurės atplaukia migruojantys kuprotieji banginiai, kurie poruojasi ir atsiveda jauniklius šiltuose vandenyse.
Didžiausi turistų srautai fiksuojami tuo metu, kai Šiaurės Amerikos mokyklose – pavasario (vasaris–balandis), rudens (lapkričio vidurys) ir žiemos atostogos (gruodis–sausis). Pigiausia keliauti pečių sezonu – rugsėjį ar spalį – ar žemos paklausos laikotarpiu – Šiaurės Amerikos vasaros mėnesiais (birželis–rugpjūtis). Verta planuoti kelionę ir pagal populiarius renginius: balandį Hilo mieste vyksta prestižinis hulos konkursas „Merrie Monarch“, birželį Šiaurės Kohaloje minimos Karaliaus Kamehamehos dienos, o lapkritį Kona regione švenčiamas Kavos festivalis.
Kiek laiko vertėtų skirti Didžiajai salai?
Kruizais atplaukiantys keliautojai įprastai gauna po vieną dieną Hilo ir Kailua-Kona uostuose, visgi to per mažai tikram salos pažinimui. Norint apžiūrėti pagrindinius objektus – Havajų Vulkanų nacionalinį parką, Kona kavos laukus, šiaurės vakarų paplūdimius ar pasigrožėti panoraminiais vaizdais, keliaujant iki Pietų Punalu’u juodojo smėlio paplūdimio bei tarp Hawi ir Waimea miestelių vingiuojančiu Kohalos kalnų keliu – reikėtų skirti mažiausiai keturias ar penkias dienas. Savaitė ar dar ilgesnė viešnagė leis ištyrinėti mažiau lankomus rajonus, pavyzdžiui, vaizdingą Hamakuą ar autentišką Honaka’a miestelį, taip pat nuvykti į nuošalią Puną, kur driekiasi naujai susiformavusios lavos plotai.
Kaip atvykti ir keliauti Didžiojoje saloje?
Didžiosios salos vartai – du oro uostai, veikiantys Hilo ir Konoje. Nors abi oro uostų vietos turi tarptautinio statuso kategoriją, dauguma tolimųjų reisų iš kitų žemynų pirmiausia leidžiasi Honolulu oro uoste, tik po to jungiamaisiais reisais pasiekiama Didžioji sala.
Dėl didelio salos ploto būtina išsinuomoti automobilį, nes pagrindinis viešasis autobusas aptarnauja tik gyvenamąsias teritorijas. Aišku, galima rinktis ekskursijas, kur už jus vairuos gidai. Waikoloa regionas šiaurės rytuose, garsėjantis kurortais, turi pervežimus tarp viešbučių ir prekybos vietų, tačiau iki oro uosto (apie 40 km) ar miesto centro (Kailua-Kona – kiek toliau į pietus) vežama nėra. Kona bei Hilo miestų centrai puikiai tinka pasivaikščiojimams pėsčiomis, bet nei vienas nėra patrauklus ilgai viešnagei – automobiliu vis tiek prireiks vykti į kitas salas vietas, tokias kaip Vulkanų parkas ar kavos plantacijos.
Ką verta veikti Didžiojoje Havajų saloje?
Nepraleiskite progos apsilankyti Havajų Vulkanų nacionaliniame parke. Jame stūkso du ugnikalniai, tarp jų – ir Kilauea, laikomas aktyviausiu pasaulyje. Jei tuo metu vyksta išsiveržimas, neretai pateikiama galimybė stebėti kunkuliuojančią lavą kraterio ežere. Prieš atvykdami nepamirškite patikrinti nacionalinio parko interneto svetainėje naujausios informacijos apie vulkaninį aktyvumą ir geriausias lankymo vietas. Populiariausias maršrutas – takas nuo lankytojų centro iki lentų tako per Sieros kalvos fumarolas, kelionė seno lavos urvo likučiais arba ilgesnis žygis kraterio pakraščiu. Yra keli papildomi objektai, kuriuos verta įtraukti į maršrutą.
Pirmasis – važiavimas Gręžinių (Chain of Craters) keliu. Tai 31 km maršrutas su stotelėmis prie įgriuvų, buvusių lavos fontanų vietų ir galimybe pamatyti valstijos paukštį nene. Nusileisite apie 1 200 metrų, matysite panoraminius vaizdus, lavos skardžius ir jūrą.
Antrasis – to paties kelio apačioje esantis takas iki Pu’u Loa petroglifų (apie 1,6 km per lavos laukus). Tai šventa vieta, kurioje saugomos senovės havajiečių uolų raižiniai, kai kuriems – per 800 metų.
Galiausiai verta leistis į žygį Kilauea Iki krateriu per paparčių ir džiunglių sąžalynus (4 km, 2–3 valandos). Čia galima iš arčiau susipažinti su ugnikalnių kraštovaizdžio įdomybėmis ir įsivaizduoti vaizdus, kai prieš 65 metus šį kraterį užpildė verdantis lavos ežeras – kai kuriose vietose vis dar veržiasi garai.
Tarp kitų salos perlų – 135 metrų aukščio Akakos krioklys, į krūmynus įsispraudęs Hamakuos pakrantėje (ta pačia kryptimi veikia ir Honamu ožkų ferma, kurioje verta apsilankyti); jūros vėžlių stebėjimas gulinčių ant Punalu’u juodojo smėlio paplūdimio pakrantėje valgant ką tik iškeptą „malasadą“ – cukraus pudra apvoliotą portugališką spurgą iš Havajų pietuose esančios kepyklos; pažintis su kalnų „paniolo“ (havajietiškų kaubojų) tradicijomis Waimea miestelyje ir kelionė debesuotais Kohalos kalnų keliais iki jaukaus buvusio plantacijos miestelio Hawi.
Kokia veikla saloje yra ypač verta dėmesio?
Havajai išskirtiniai savo galimybėmis stebėti jūros gyvūniją – tinka tiek paviršinio nardymo naujokams, tiek patyrusiems narams, tiek nuotykių ieškotojams ar tiems, kurie žuvų stebėti nori nuo laivo denio. Viena populiariausių pramogų – naktinis paviršinis nardymas (arba nardymas su akvalangu) su milžiniškomis vėgelėmis, kurių ilgis siekia per 3 metrus. Šviesos šaltiniai traukia planktonus, kuriais maitinasi vėgelės, todėl šios žuvys aplink nardančius lankytojus daro grakščius ratus, besimaitindamos visai šalia stebėtojų.
Patyrusiems narams siūlomas ir „juodasis“ naktinis nardymas: tamsoje išplaukiama iki 3 kilometrų nuo kranto, kur jūros dugno gylis viršija 1 500 metrų. Čia galima pamatyti migruojančių zooplanktonų ir įvairių neįprastų plėšrių gyvių – nuo egzotiškų medūzų iki ryškių kalmarų. Tiems, kurie bijo gilaus vandens, patartina likti prie rifų, kur dažnai būriuojasi vėgelės.
Dieniniai čarteriai taip pat įspūdingi. Nors anksčiau buvo galima plaukioti su verpetiniais delfinais, dabar tokia veikla laikoma nelegalia (delfinai dieną miega, ir juos trikdyti pavojinga), tačiau vis dar įmanoma stebėti šiuos ir kitus didžiuosius jūros žinduolius – retus ruonius, migruojančius kuprotuosius ar pilotinius banginius bei netikėtai pasirodančius ryklius. Kai kurie laivai – buvusios karinės vandens transporto priemonės – leidžia greitai atvykti prie pastebėto gyvūno vietos ir su instruktoriaus palyda nardyti šalia delfinų ar stebėti ryklius.
Kiek kainuoja kelionė po Didžiąją salą?
Kelionės į Havajus brangios: tiek patys skrydžiai, tiek kasdienės išlaidos – nes daug prekių į salą vis dar importuojama, todėl apgyvendinimas, pramogos ar maistas kainuoja daugiau. Tačiau išradusiųjų praktiškų būdų sutaupyti vis dar pasitaiko: mažesni miestai ir kaimai gali pasiūlyti palankesnį kainų santykį, ypač jei tenkinatės paprastesniu komfortu. Vis dėlto patartina neišleisti mažiau veikloms ir turams – kokybiški įspūdžiai dažniausiai atitinka kainą.
Kelių pagrindinių prekių ir paslaugų kainos:
- Lovos vieta bendrame hostelyje: 25–50 EUR
- Dvivietis kambarys hostelyje 75–150 EUR, viešbutyje – nuo 250 EUR
- Nuomojamas butas ar apartamentai (įskaitant Airbnb): 100–200 EUR
- Automobilio nuoma parai: 50–100 EUR
- Degalų litras (prie narių privalomų nuolaidų nepriskaitant): apie 1,25 EUR
- 1 kilogramas 100% Kona kavos: nuo 66 EUR
- Poke dubuo: 15 EUR
- Vakarienė dviem: 50 EUR ir daugiau
- Alus bare (puslitris): 7 EUR
- 2,5 valandos vėgelių nardymo turas: 125 EUR
- Įėjimas į Vulkanų nacionalinį parką: 15 EUR asmeniui arba 30 EUR automobiliui
*Norintys sutaupyti degalų turėtų žinoti, kad tam tikrų tinklų nariai gali gauti iki 0,25 EUR/litrai pigesnę kainą. Daug salos gyventojų degalus perka vienintelėje tokią nuolaidą taikančioje degalinėje, esančioje į šiaurę nuo Kailua-Kona.
Aistė Markevičiūtė
Kelionių aistruolė ir patyrusi kelionių tinklaraštininkė, kuri rašo apie įvairius kelionių aspektus: nuo apgyvendinimo ir maisto kultūros iki įdomiausių lankytinų vietų bei praktiškų kelionių patarimų. Ji dalinasi savo atradimais apie parkus, muziejus ir kitas pramogas, taip pat analizuoja skrydžių taisykles bei geriausius suvenyrų pasirinkimus. Aistė siekia įkvėpti kitus atrasti pasaulį per autentišką patirtį ir atsakingą keliavimą.
Komentarai