Italijos valstybė išsiskiria tuo, kad jos teritorijoje yra dvi didelės Viduržemio jūros salos, kurių abiejų kraštovaizdį puošia senovinės bažnyčios, vynuogynai ir svarbų kultūrinį palikimą liudijantys objektai. Sicilija ir Sardinija traukia savo išskirtinumu bei įspūdingu grožiu. Pasirinkti tarp jų nelengva, todėl savo įspūdžius apie salų privalumus pateikia kelionių žurnalo Tened Travel rašytojai.
Sicilija: keliaukite ten, kur pulsuoja Viduržemio dvasia
Nicola Williams, daugiau nei dešimtmetį gyvenanti netoli Italijos ir žinoma kaip kelionių ekspertė, dalijasi asmeniniais potyriais, kaip Sicilija paliko gilų įspūdį. Pasak jos, kelionės po šią salą tampa ypatingos tuo, kad laikas čia lekia nejučia – kiekvienas kampas alsuoja išskirtiniais vaizdais ir istorija.
Siciliją kai kam primena Holivudo filmų atmosfera – čia spindintys kraštovaizdžiai, kuriuos nesunku atpažinti iš kino ekranų. Dėl savo ypatingos traukos ši sala neatsitiktinai buvo pasirinkta kaip „White Lotus“ filmavimo vieta. Kiekvienam, besilankančiam Sicilijoje, sunku atsispirti norui grįžti dar kartą.
Pirmą kartą Siciliją Nicola aplankė su šeima. Tuomet jie plaukė į Trapani uostą balandį, kai apylinkes nusidažo geltonos pankolio gėlės, o netoliese stovi antikiniai Segestos griuvėsiai. Nesilankydami geriausiai žinomuose salos kurortuose, kaip Isola Bella, Taormina ar barokinis Noto, jie vis tiek pajuto ypatingą Sicilijos žavesį.
Per kelerius metus Nicola tyrinėjo Sicilijos širdį – keliaudama su vaikais, viena ar žiemą, kai Etnos kalną dengia sniegas ir sunoksta granatai. Karštomis vasaros savaitėmis, kai Siciliją užplūsta kaitra, pakrantės paplūdimiai tapo laikinais namais. Įsivaizdavimą apie granuliuoto auksinio smėlio paplūdimius su gultais kaip svajonėje gali pakoreguoti Cefalù miestelis – jo istorinis centras ir krantinė, garsėjanti arabų-normanų architektūra, turi ypatingą atmosferą.
Salos šiaurėje vietiniai ir atvykėliai mėgsta nardyti prie Capo Cefalù uolų, tyrinėti nedideles įlankas Riserva Naturale Dello Zingaro gamtos parke ar pasinerti į natūralų baseiną Capo Milazzo priekrantėje. Ieškant unikalios gamtos ir ramybės, verta aplankyti Riserva Naturale di Torre Salsa, esančią pietinėje Sicilijos pakrantėje.

Sicilija garsėja ir savo aplinkinėmis salomis – Egadi bei Aeolių salynais. Ugnikalnių mėgėjai dažnai lankosi Etnos regione, kur šeimoms siūloma pasivažinėti vyno traukiniu. Nepamirštamų įspūdžių suteikia pasivaikščiojimas vakare prie Stromboli ugnikalnio – stebėti natūralius „fejerverkus“ čia tampa tikra avantiūra. Stromboli saloje galima nueiti į paplūdimį su juodu smėliu, apsilankyti vietiniuose restoranuose arba tiesiog mėgautis vakarais su žuvies patiekalais ir gėrimais. Netoliese esanti Panarea – stilingąja atmosfera garsėjanti sala, viliojanti pramogautojus ir gurmanus savo barais ir panoraminiais vaizdais.
Kalbant apie kultūrą, Sicilijos paveldas išties neprilygstamas. Senovės gresiančios šventyklos Selinunte, Segesta ar Agrigento apylinkėse išsiskiria išskirtinai gerai išlikusiomis detalėmis. Sirakūzų amfiteatre klasikinė drama įgauna ypatingą gyvumą. Sicilijoje taip pat gausu į UNESCO paveldą įrašytų sostinių, baroko miestų, didingų romėniškų, Bizantijos laikotarpio bei arabų-normanų mozaikų, kurių įspūdingiausias pavyzdys – Vila Romana del Casale ar Monrealės katedra.
Tradicinė Sicilijos virtuvė, be jokių puošnių pretenzijų, stebina skonių įvairove. Nuo traškios frittura mista žuvies iš Katanijos turgų, šviežios šilkmedžio granitos ir brioche bandelės Salinos saloje, iki šviežios omaro sriubos ir kuskuso Trattoria Il Veliero ant Marettimo salos. Saloje gausu ir prestižinių restoranų su „Michelin“ žvaigždėmis Ragusos ar Palermo miestuose, o desertai – cannoli ir pyragaičiai – jau tapo nacionaliniu simboliu.
Sicilija sugeba apžavėti kiekvieną čia apsilankiusį.
Sardinija: patirkite natūralų Viduržemio grožį
Kerry Walker, ilgą laiką gyvenanti Sardinijoje ir parašiusi kelionių leidinių apie salą, aprašo jos atokumą ir žavesį. Nors Sicilija vis dažniau tampa masinio turizmo traukos objektu, Sardinija išlieka gerokai ramesnė, o jos grožis dažnai lieka nepažintas net patyrusiems keliautojams.

Daugelis, išskyrus Kosta Smeraldos kurortą ir žymių poilsiautojų jachtas, apie Sardiniją žino nedaug. Tuo tarpu sala išlaiko natūralų žavesį ir neskuba siekti populiarumo, palikdama didelę dalį savo turto atradimo džiaugsmui.
Sardinijos teritorija – tikras rojus kelionių entuziastams. Pakanka trumpam pamiršti Siciliją ir pasinerti į unikalų Sardinijos kraštovaizdį. Saloje gausu vienų gražiausių Viduržemio paplūdimių, kurie dažnai lyginami su Karibų jūros krantais. Golfo di Orosei rytinė pakrantė stebina siauručiais įlankomis, kurių didžiąją dalį galima pasiekti tik žygiuojant arba laivu. Čia baltas smėlis ir kalkakmenio uolos atsiveria į turkio vandenis, idealius nardymui.
Šiaurės Sardinijoje La Maddalena salynas su rožinio granito uolomis slepia nuostabias įlankas ir žydrus vandenis. La Cinta paplūdimys kraštovaizdį papildo flamingais, o Kosta Smeralda traukia įspūdingomis Spiaggia del Principe kopomis. Kiekvienas šių paplūdimių išsiskiria unikalumu, tad išsirinkti mėgstamiausią sunku.
Salos gamta neapsiriboja kurortais – kiekvienas pavasaris atneša laukinių gėlių jūrą, kuri užlieja kalnus ir pakrantes. Sardinijoje galima rasti daugybę įspūdingų žygių maršrutų, vedančių į bronzos amžiaus griuvėsius ar į Gola Su Gorropu kanjoną, kur iškilusios net 400 metrų aukščio kalkakmenio sienos. Šį kanjoną dažnai vadina „Didžiuoju Europos kanjonu“. Drąsiausi keliautojai renkasi daug dienų trunkantį Selvaggio Blu žygį Orosei įlankoje, kur laukia kalnų kopimas, laipiojimas ir laukinė gamta.

Aktyvaus poilsio mėgėjams Sardinija siūlo išskirtines galimybes: nuo laipiojimo uolomis virš vandens ir burlenčių sporto, naršymo, iki aitvarų valdymo ir nardymo į Nereo povandeninę olą, didžiausią Viduržemio jūroje. Baidarėmis galima pasiekti nuošalias rytinės pakrantės įlankas.
Nors Sardinijos miestai mažesni ir ramūs nei Sicilijos, jie žavi autentiškumu bei kultūra. Alghero su savo akmeniniais bastionais, gotikiniais rūmais ir kavinėmis alsuoja ispaniška dvasia. Cagliari Il Castello kvartale vakare susiburia vietos gyventojai pasivaikščioti tarp viduramžių sienų, žvelgiant į dangaus spalvų kaitą virš miesto bokštų.
Sardinija pasitinka ne tik gamtos grožiu, bet ir įspūdinga istorija. Saloje išliko apie 7000 megalitinių nuragų – bronzos ir geležies amžių laikotarpių bokštų ir gyvenviečių, tokių kaip garsi Tombe dei Giganti (Milžinų kapai), Pozzi Sacri (šventieji šuliniai) ar Domus de Janas (Pasakų namai). UNESCO saugomas Nuraghe Su Nuraxi – vienas iš daugybės šių paminklų. Tačiau svarbiausia – senovinę šventovę čia galima rasti netikėtai, tiesiog bevaikštinėjant provincijos laukais.
Vietinė virtuvė taip pat sužavi. Sardinijoje lėtas maistas buvo vertinamas dar gerokai prieš tai tampant mada. Tradiciniai makaronai – saulėje džiovinta fregola, mažyčiai malloreddus, plaukiantys tirštame pomidorų, česnako ir šafrano padaže, netgi į raviolius panašūs culurgiones, įdaryti pecorino ir mėtomis. Jūros gėrybių gerbėjams verta paragauti jūrų ežių, Alghero omaro, raudonųjų krevečių ar garsiosios Cabras bottarga (mulinų ikrai). Kaimo turizmo sodybos čia patiekia įvairiausių patiekalų, nuo užkandžių, makaronų ir skrudintos paršelio iki saldėsių su medumi, įdarytų varške ir citrinų žievele.
Sardinijos vynas Cannonau – gausus antioksidantų – laikomas viena iš priežasčių, kodėl salos gyventojai yra ypatingai ilgaamžiai. Vidinis Sardinijos regionas įtrauktas tarp penkių pasaulio vietovių, kur ilgaamžiškumas – ne išimtis, o taisyklė. Gyvenimas čia išties turi savų privalumų.











