Patagonijos ir greta esančio Ugnies Žemės regiono, suskaidyto tarp Čilės ir Argentinos, kraštovaizdis išsiskiria daugiau nei dešimčia nacionalinių parkų.
Nors kai kurios Pietų Amerikos šalys, pavyzdžiui, Brazilija, turi daugiau nacionalinių parkų, būtent šie pietiniai gamtos draustiniai saugo didžiulius, iki šiol mažai paliestus laukinės gamtos plotus.
Skirtingo prieinamumo nacionaliniai parkai išlaiko įspūdingą natūralių buveinių įvairovę – nuo tūkstantmečių senumo alerce medžių ir senų lavos laukų, neperžengiamų kalnų, ledo laukų ir ledynų iki įlankų, kurioje gausu pingvinų.
Nuo žygių takų supinto Torres del Paine ir Parque Nacional Los Glaciares iki sunkiai pasiekiamų Yendegaia krantų – šios saugomos teritorijos reiškia nuotykius gamtoje. Dalis parkų turi išvystytus kalnų trobesių tinklus, kituose reikalinga visiška savarankiškumo patirtis. Greta pagrindinių, lankytojų laukia daugybė kitų nacionalinių draustinių, gamtos paminklų ir laukinių teritorijų tyrinėjimui.
Renkantis laiką kelionei, labai svarbios oro sąlygos. Daugiausia keliautojų atvyksta į šiuos kalnuotus nacionalinius parkus vasarą, gruodžio–kovo mėnesiais, tačiau dalis parkų lankytini ir pavasario (spalio–lapkričio) bei rudens (balandžio–gegužės) sezonais. Šalti žiemos mėnesiai atgraso daugelį, bet pritraukia ištvermingiausius keliautojus.
Norint stebėti tam tikrus gyvūnus, pavyzdžiui, stebėti banginius ar pingvinus, reikėtų suplanuoti apsilankymą laiku, kai jų būna daugiausia. Toliau pateikiamos svarbiausios Patagonijos nacionalinės saugomos teritorijos laukinės gamtos stebėjimui, žygiams ir kitiems nuotykiams.
1. parque nacional torres del paine (čilė)
Pietų Amerikos ryškiausias nacionalinis parkas
Parką puošiančios įspūdingos granito viršūnės, iš kurių kilo ir Torres del Paine pavadinimas, bei išraiškingi Cuernos de Paine kalnai – šio 1810 kv. km parko vizitinė kortelė. Ne vienas matė nuotraukų, kuriose Paine masyvas atsispindi šviesiai melsvame Lago Nordenskjöld vandenyje.
Kalnai, ledyniniai ežerai, milžiniški ledo plotai, stepė ir tankūs miškai čia lengvai pasiekiami dėl gerai išvystytos infrastruktūros žygių mėgėjams. Čia galima rinktis dieninius pasivaikščiojimus arba leistis į garsiuosius ilgo nuotolio žygius, apsistojant refugios (kalnų trobelėse) ar ekologiškuose glamping tipo kupoluose ir vakarą užbaigti pisco sour rankose. Galima rinktis ir stovyklavimą, įrangą nešantis pačiam arba užsisakant pastatytą palapinę, keliaujant nuo vienos stovyklavietės prie kitos.
Torres del Paine garsėja ilgo nuotolio pėsčiųjų maršrutais. 69 km „W“ trasoje, pavadintoje dėl žemėlapyje atkartojamos raidės „W“ formos, atrasite tris svarbiausius parko objektus: Glaciar Grey, Valle Francés, Los Cuernos ir Las Torres. 113 km „Circuit“ žiedinis maršrutas veda per laukinę vietovę, per Jon Gardner perėją, ir sugrįžta link Pietų ledo lauko, kur susijungia su „W“ trasa.
Dėl ribotos lankytojų kvotos ir parko populiarumo, nakvynės vietas būtina rezervuoti gerokai iš anksto, ypač planuojant atvykti nuo gruodžio iki vasario. Refugios ir stovyklavietes valdo dvi organizacijos: Vertice Travel ir Fantástico Sur. Ieškantiems komforto, parke įsikūrę aukštos klasės gamtos viešbučiai, tokie kaip EcoCamp Patagonia ar Patagonia Camp, kurie taip pat organizuoja ekskursijas ir trumpus žygius.
2. parque nacional los glaciares (argentina)
Perito Moreno ledyno tėvynė
Dažnas keliautojas, apsilankęs Torres del Paine parke, neaplenkia ir populiariausio Argentinos pietų nacionalinio parko – 7269 kv. km ploto Los Glaciares, besidalijančio į dvi zonas. Pietinė parko dalis, pasiekiama iš El Calafate miesto, garsėja didinguoju Perito Moreno ledynu – vienu iš nedaugelio pasaulyje judančių ledynų.
Ledo laukus galima apžvelgti nuo pėsčiųjų takų, iš laivo, plaukiančio palei ledyno sieną, arba su vietiniais gidais pereinant ledyno dalį pėsčiomis. Taip pat iš El Calafate vyksta kruizai Lago Argentino ežeru iki Upsala ir Spegazzini ledynų.
Šiaurinę parko dalį karaliauja smailių Fitz Roy masyvas – traukos taškas alpinistams bei žygeiviams. Keliautojus priima kalnų miestelis El Chaltén, nuo kurio patogu organizuoti žygius į Laguna de Los Tres ar Laguna Torre. Čia galima apsistoti jaukiuose svečių namuose ar nakvynės namuose, o vakarais mėgautis regiono kepsniais ir amatininkų alumi. Taip pat iš El Chaltén organizuojami sudėtingi ilgų nuotolių žygiai Pietų ledo laukuose, rengiamos alpinizmo ir laipiojimo pamokos.
3. parque nacional patagonia (čilė)
Sėkmingas laukinės gamtos atkūrimo pavyzdys
Vienas naujausių Čilės nacionalinių parkų – 1787 kv. km ploto Parque Nacional Patagonia, kuriame po didžiulės avių estancia (rančos) eros buvo atkurtas Chacabuco slėnis. Nuo 2004 metų didelės teritorijos vėl apželdintos vietinėmis augalų rūšimis.
Parkas tęsiasi iki Argentinos sienos ir vadinamas „Pietų kūgio Serengetiu“. Vėjuotame slėnyje gyvena gausi guanako (gynyjų šeimos), nykstantys huemul elniai, flamingai, vizkačos (graužikai), ñandú (stručio giminaičiai) ir net puma. Įdėmūs keliautojai gali stebėti šiuos ir kitus gyvūnus kalnų, ledynų ir lagūnų apylinkėse.
Parką geriausia tyrinėti aukštesnę prošvaisą turinčiu automobiliu. Nuo lankytojų centro, esančio už 17 km į šiaurę nuo Cochrane miestelio, prasideda gražios vienadienės žygių trasos. Norint pereiti sudėtingą, trijų dienų žygį per Áviles slėnį iki Jeinimeni draustinio, prireiks atidaus pasiruošimo.
4. parque nacional pumalín douglas tompkins (čilė)
Fjordų ir salų parkas
Pietinėje Čilės Hornopirén miestelio pusėje žemė virsta labirintu iš fjordų ir mažų salų. Tai šiaurinė Pumalín nacionalinio parko dalis, kuris ilgą laiką buvo didžiausias privatus gamtos rezervatas pasaulyje, kol jį 2017 m. Čilės valstybei padovanojo gamtosaugos entuziastai Doug ir Kris Tompkins.
Parkas užima 2889 kv. km, o jo šiaurinė dalis pasiekiama tik plaukiant laivu arba organizuotais kelių dienų baidarių žygiais su vietinėmis agentūromis, kaip Ko Kayak ir Alsur Expediciones. Pietinėje parko dalyje, kurią kerta Carretera Austral greitkelis, puikiai išvystyta infrastruktūra – čia gausų stovyklaviečių, namelių ir viešbučių keliautojams.
Daugelis žygių takų prasideda nuo pietinio kelio ar iš El Amarillo vietovės, į pietus nuo Chaitén. Sendero Volcán Chaitén trasa veda į ugnikalnio kraterį, kuris sukėlė didžiulius nuostolius Chaitén apylinkėse 2008-aisiais, o Sendero Los Alerces takas supažindina su unikaliais alerce medžiais, kuriems gali būti arti 4000 metų. Kiti maršrutai veda į lagūnas, kabantį ledyną ir krioklius.
5. parque nacional laguna san rafael (čilė)
Slenkančio ledyno namai
Šis 17 420 kv. km parkas apima pietinius bukų miškus, pelkes ir San Valentín ledyno liežuvį, leidžiantis nuo Campo de Hielo Norte ledo lauko žemyn į ledynu maitinamą lagūną, nusėtą milžiniškais, turkio atspalvio, 30 000 metų senumo ledo blokais.
Pasaulio paveldo statusą pelniusi Biosferos rezervato teritorija siūlo išties nepamirštamą patirtį. Čia galima patekti iš Puerto Chacabuco su Catamaranes del Sur, arba pigiau – automobiliu keliauti per vaizdingą Valle Exploradores iš Puerto Río Tranquilo ir tuomet leistis į trumpesnę kelionę laivu su Destino Patagonia. Vertėtų paskubėti – ledynas kasmet traukiasi.
6. parque nacional queulat (čilė)
Nepaliaujamo lietaus teritorija
Parkas driekiasi Carretera Austral greitkelio viduryje tarp Coyhaique ir Chaitén miestų. Siautėjantys upeliai, tirpstančio ledo lagūnos, snieguoti kalnai ir pietiniai bukų miškai šioje vietoje dažnai lieka pamiršti dėl nuolatinių lietų.
Atvykus laukia žygiai per tankius paparčių sąžalynus apžėlusiais takais. Tačiau 3,2 km trasa nuo parko būstinės iki apledėjusios Laguna de Los Témpanos verta pastangų dėl įspūdingų vaizdų į Ventisquero Colgante – garsųjį „kabantį“ parkų ledyną.
7. parque nacional cerro castillo (čilė)
Puiki vieta žygiams bekelėje
Parką saugo 2700 m aukščio Cerro Castillo smailės. Čia laukia rimti ilgo nuotolio žygiai su aukštikalnių peizažais. Parke, kurio plotas siekia 1796 kv. km, gausu ledynų, sraunių upių ir tankių miškų.
Pagrindinis įėjimas į parką yra 76 km į pietus nuo Coyhaique miestelio, prie Carretera Austral – autobusu galima išlipti prie 75 km žymeklio. 40 km ilgio Sendero Cerro Castillo trasa pasižymi minimalia infrastruktūra, tad patyrę žygeiviai laukinės gamtos apsuptyje beveik neturi kompanijos eidami į Villa Cerro Castillo gyvenvietę.
8. parque nacional monte león (argentina)
Pakrantės takais pas pingvinus
Ši nuostabi 621 kv. km ploto Patagonijos stepių, ryškių krantų ir pakrantės atodangų teritorija yra patyrusi ne vieną istorijos tarpsnį: nuo tehuelčų medžioklės plotų iki avių estancia (rančos). Dabar čia gyvena apie 75 000 Magelano pingvinų, jūrų liūtai, guanakai ir pumos.
Pasiekti parką galima žvyrkeliu RN-3 iš Río Gallegos ar Comandante Luis Piedrabuena. Automobilį verta palikti prie Cabeza de León uolos ir iš ten leistis pėsčiomis pakrantės takais. Patogiausia eiti atoslūgio metu – galima pasiekti jūroje esančią Isla Monte León uolą, iš kurios sklinda gausios didžiųjų paukščių – skuų, kormoranų, žuvėdrų – kolonijos garsai ir kvapas.
9. parque nacional perito moreno (argentina)
Atraskite vienatvę keliaudami nuo Ruta 40
Neklaidžiokite su garsiuoju ledynu ar Los Glaciares nacionaliniu parku – tai tolimas, retai lankomas Patagonijos stepės kampelis, nusėtas turkio ežerų ir užgožtas ledynais pasipuošusios Sierra Colorada kalnų grandinės. Puiki vieta pasitraukti nuo Argentinos garsiosios Ruta 40 šurmulio.
Be ramybės (čia kasmet atvyksta vos keli šimtai lankytojų), parkas vilioja panoraminiais vaizdais nuo Cerro León, kondorų stebėjimo punktais Cerro de los Cóndores, senoviniais piešiniais prie Lago Burmeister ir nuostabia gamta ilgajame maršrute aplink Lago Belgrano. Galima pasirinkti nemokamas, paprastas stovyklavietes arba apsistoti netoliese esančiuose Estancia Oriental apartamentuose.
10. parque nacional bernardo o’higgins (čilė)
Dienos išvyka – tik laivu
Patekti į šį izoliuotą parką galima tik laivu iš Puerto Natales. Parkas atsiveria ledynų, kalnų ir fjordų peizažais. Turismo 21 de Mayo organizuoja dienos keliones iki Glaciar Serrano papėdės su tradiciniais patiekalais pietums. Iš čia su ta pačia agentūra įmanoma tęsti vandens kelionę Río Serrano upe iki Torres del Paine parko.
11. parque nacional pali aike (čilė)
Senuosiuose peizažuose žygiuokite pėsčiomis
„Pali Aike“ tehuelsių kalba reiškia „velnio žemė“, ir atvykę suprasite, kodėl. Parke – vulkaninės kilmės krateriai, stepės, senų lavos laukų ir įvairiaspalvių uolienų vaizdai. Šis nacionalinis parkas, esantis maždaug 200 km į šiaurės rytus nuo Punta Arenas, netoli Argentinos sienos, siūlo kelis pėsčiųjų maršrutus. Vienas iš jų veda į įspūdingą Morada del Diablo kraterį. Rekomenduojama tvirta avalynė.
12. parque nacional tierra del fuego (argentina)
Lengviausiai pasiekiama laukinė teritorija
Ugnies Žemės nacionalinis parkas, kurį galima pasiekti žvyrkeliu RN-3 iš Ušuajos, apima 630 kv. km subantarktinių tundrų, aštrių kalnų viršūnių, Fuegijos miškų, pelkių bei laukinės pakrantės plotą tarp Beaglio sąsiaurio ir Lago Fagnano. Čia gyvena nykstantys Fuegijos lapės, kanadiečių bebrai, guanakai, jūrų ūdros ir daugybė paukščių – kondorai, australinės žuvėdros, plaukikės antys.
Parkas driekiasi iki Čilės sienos, tačiau tik pietinė jo dalis atvira lankytojams, siūloma kelių pagrindinių stovyklaviečių ir galimybė laukinei stovyklavimo patirčiai. Nakvoti čia neprivaloma – gausu trumpų žygių: nuo kelionės iki Mirador Lapataia apžvalgos taško iki pakrantės Senda Costera tako.
13. parque nacional yendegaia (čilė)
Puikus pasirinkimas savarankiškiems nuotykių ieškotojams
Šis parkas yra gyvybiškai svarbus laukinės gamtos koridorius, jungiantis sunkiai prieinamą Parque Nacional Alberto de Agostini Cordillera Darwin kalnuose ir Tierra del Fuego nacionalinį parką. Tai viena nuošaliausių Čilės saugomų teritorijų – puikiai tinkama savarankiškiems nuotykių mėgėjams.
Yendegaia apima dalį sniegingos Cordillera Darwin kalnų grandinės, tankius Fuegijos miškus, ledynų įlankas ir buvusias rančos žemes, kurios šiuo metu atkuriamos gamtai. Čia galima patekti kartą per savaitę kursuojančiu keltu tarp Punta Arenas ir Puerto Williams, tačiau sustojimus reikia suderinti iš anksto, o lankytojai turi būti visiškai savarankiški.
Kelionių aistruolė ir patyrusi kelionių tinklaraštininkė, kuri rašo apie įvairius kelionių aspektus: nuo apgyvendinimo ir maisto kultūros iki įdomiausių lankytinų vietų bei praktiškų kelionių patarimų. Ji dalinasi savo atradimais apie parkus, muziejus ir kitas pramogas, taip pat analizuoja skrydžių taisykles bei geriausius suvenyrų pasirinkimus. Aistė siekia įkvėpti kitus atrasti pasaulį per autentišką patirtį ir atsakingą keliavimą.
