Šį kartą savo išlaidas savaitgalio viešnagei Bordo, Prancūzijoje, apžvelgia mūsų leidybos vadovė Laura Motta, į kelionės biudžetą įtraukdama ir vietinius delikatesus – foie gras bei baltąjį vyną.

Ieškodama spontaniškos savaitgalio idėjos Bordo, vėl pasirinkau nesudėtingą požiūrį – iš anksto praktiškai nieko neplanavau. Tai buvo netikėtas sprendimas, pridėtas prie verslo kelionės į Dubliną. Mano tikslas – maksimaliai išnaudoti jau apmokėtą kelionę į kitą žemyną, tačiau kartu ir pailsėti, pasimėgauti šiltesniu klimatu, nei dažnai lietingoje Airijos sostinėje. Todėl pasirinkau skrydį į Prancūziją.

Didelių išankstinių planų nebuvimas nesukėlė problemų ir nepakenkė kelionės patirčiai. Tačiau laiko apribojimai trukdė išbandyti viską, ypač gastronomijos srityje. Bordo garsėja net 14 Michelin žvaigždžių restoranų, tad norint juos aplankyti su tokia trumpa registracija – užduotis beveik neįmanoma. Norint paragauti šių vietų siūlomo maisto, būtina rezervacija iš anksto. Vis dėlto vietoje to visiems valgymams pasirinkau improvizuotą variantą, kuris padėjo nemažai sutaupyti. Toliau dalinuosi savo patirtimi ir išlaidomis.

Prieš ir po kelionės patirtos išlaidos:

Į Bordo atskridau iš Dublino su „Aer Lingus“ oro linijomis, skrydis pirmyn ir atgal kainavo 150 eurų. Brangiausiu dalyku tapo registruotas bagažas – po 40 eurų kiekviena kryptimi. Kelionė taksi iš oro uosto į viešbutį ir atgal kainavo po 32 eurus už kiekvieną važiavimą.

Viešajam transportui įsigijau 7 dienų bilietą kelionėms tramvajumi, kuris kainavo 14,20 euro. Tramvajai modernūs ir labai paprasti naudoti, tačiau senamiestyje apsistojusiems jie nėra būtini – Bordo kompaktiškas miestas ir pagrindiniai objektai nesunkiai pasiekiami pėsčiomis.

Apsistoti pasirinkau „Mama Shelter“ – nedidelį viešbučių tinklą, kurio viešosios erdvės stebina žaismingu ir ekstravagantišku dizainu, o kambariai – labai lakoniški ir funkcionalūs. Šiame viešbutyje įrengta viena populiariausių Bordo stogo kavinių ir išskirtinio stiliaus fojė, kur gali išvysti baseino čiužinius, stalo futbolą, didelį gaidžio portretą ir ryškias neonines iškabas. Už dvivietį kambarį su didesne lova mokėjau 169 eurus už naktį.

Dienos išlaidos:

Penktadienis:

Kava: Po ankstyvo skrydžio iš Dublino pirmiausia, ko prireikė net labiau nei pusryčių, buvo dozė kofeino. Palikusi lagaminus „Mama Shelter“, patraukiau pėsčiomis po Bordo senamiestį, vadinamą Mėnulio uostu dėl lenktos Garono upės pakrantės formos. Įsirengiau jaukiame „L’Alchimiste“ kavos bare, kur interjeras dekoruotas šviesiais medžio akcentais bei Chemex kavinukais, tarp kurių įkomponuoti sukulentai. Už puodelį latte sumokėjau apie 4 eurus.

Pirmieji įspūdžiai: Pagrindinė Bordo senamiesčio ašis – didinga gotikinė Šv. Andriejaus katedra. Tai ne tik architektūrinis, bet ir simbolinis senamiesčio centras, pats tinkamiausias taškas kelionės pradžiai. Ši bažnyčia, kartu su dar dviem Bordo šventovėmis, turi UNESCO pasaulio paveldo statusą kaip kelio į Santjago de Kompostelą dalis Prancūzijoje. Mieste gausu auksinių kriauklės formos ženkliukų, žyminčių šį piligrimų kelią, kuriuo važiuoja daugelis keliautojų ir šiandien. Apsilankymas katedroje nieko nekainuoja.

Vakarienė: Kai nustojau klaidžioti po senamiestį, buvo jau po pietų, bet prieš vakarienę – tas sudėtingas metas Prancūzijoje, kai sunku surasti, kur pavalgyti. Užsukau į „Horace“, kur teko rinktis iš desertų ir gėrimų – užsisakiau braškių ir levandų sūrio pyrago gabalėlį bei alaus taurę (11 eurų). Po kurio laiko užsukau vakarienės į vyninę, kur nereikia iš anksto rezervuoti staliuko. Moderniame „Vins Urbain“ vyno bare užsisakiau skardinės žuvies, alyvuogių užtepėlės ir taurę balto merlo (visa tai – 25,50 euro). Kadangi vyną išgėriau dar neatnešus maisto, barmenas papildė taurę nemokamai. Dieną užbaigiau pasivaikščiojimu po žavų kavinių pilną skverą prie Šv. Petro bažnyčios.

Reikia žinoti, kad nuo mano apsilankymo „Vins Urbain“ vyninė jau uždaryta, tačiau panašių kainų galima tikėtis ir kitose Bordo vyninėse.

Iš viso: 40,50 euro

Turėdami daugiau laiko, neprošal išbandyti ir puikias dienos išvykas iš Bordo.

Šeštadienis:

Kava: Kaip visada Prancūzijoje, dieną pradėjau kavos puodeliu. Įsitaisiau pagalvėlėmis nukrautoje „Café Piha“ sienos nišoje, o užsakymą išsakiau savo ne visai užtikrinta prancūzų kalba (4 eurai).

Vynas: Bordo būtina aplankyti Cité du Vin – didžiulį šiuolaikinį muziejų ir edukacinį centrą, įrengtą stikliname pastate, primenančiame vyno karafę. Tai vieta, kurią vertėtų įrašyti į pirmųjų objektų sąrašą. Muziejuje gausu interaktyvių parodų, pasakojančių apie terroir, vyno gaminimo procesus ir gėrimo istoriją. Skaitmeniniai ekranai, interaktyvūs elementai ir įtraukiantis pasakojimas leidžia praleisti čia visą dieną – ypač vyno mėgėjams. Įėjimas kainuoja 22 eurus ir į kainą įskaičiuota taurė vyno stogo bare.

Pietūs: Priešais Cité du Vin esantys šiuolaikiniai maisto halės Les Halles de Bacalan – puiki vieta pažinti autentišką Bordo virtuvę, paragauti vietinių vynų taurėje, šviežių austrų, keptos ar gruzdintos žuvies, prancūziškų sūrių iš visos šalies. Savo lėkštėje pasirinkau šešias austras iš Huitrier de Baca (10 eurų), taurę vyno La Cave des Halles (4,50 euro) ir didelį foie gras gabalėlį, tikriausiai skirtą dviem (6 eurai).

Istorija: Po pietų maršrutas nusidriekė į Aquitaine muziejų, kuriame pasakojama Bordo ir regiono istorija nuo priešromėniškų laikų iki šių dienų. Įėjimas kainuoja 6 eurus. Toliau vykau į šv. Severo (prancūziškai Seurin) baziliką ir pasigrožėjau jos architektūra, kurią taip pat įvertino UNESCO paveldas. Ši šventovė svarbi piligrimams vykstantiems į Santjago de Kompostelą.

Vakarienė: Antrąjį vyninį vakarą praleidau „Les Doux Secrets d’Hélène“. Čia mane pasitiko pati šeimininkė Hélène ir jos du šuneliai, kurie vakarienės metu draugiškai atėjo prie staliuko. Už du baltus vynus, daržovių sultinį, įdarytų makaronų užkandį ir mažą sūrio lėkštę sumokėjau 32 eurus.

Iš viso: 84,50 euro

Sekmadienis:

Pasižvalgymas ir vėlyvi pusryčiai: Paskutinė diena mieste buvo skirta tiesiog pasivaikščiojimui – Bordo tai lengva, nes viskas ranka pasiekiama. Apžiūrėjau didingą Place de la Bourse, simbolizuojančią miesto klestėjimą per tarptautinę prekybą, ir memorialą Girondinams – vietiniams Prancūzijos revoliucijos veikėjams. Tolesnis maršrutas vedė į spalvingą Galerie Bordelaise ir Place Meynard aikštę. Čia taip pat stūkso dar viena UNESCO saugoma katedra, o šalia esanti Marché des Capucins – didžiulis ir labai autentiškas turgus. Užsisakiau šešias austres „La Poissonnerie“, kurios kainavo 10 eurų ir į kainą įėjo pusė taurės balto vyno bei šviežios duonos. Puikus pasirinkimas gurmanams.

Saldi pauzė: Prieš vykdama į viešbutį ir oro uostą, užsukau į smulkių kepinių krautuvėlę „Cassonade“, kurioje specializuojamasi itin gardžiuose Bordo cannelés – nedidelėse karamelizuoto paviršiaus ir minkšto vidaus bandelėse. Klientai gali rinktis iš vanilinių arba su romu – visavertis Bordo simbolis. Už du tokius kepinius sumokėjau 4 eurus.

Iš viso: 14 eurų

Apie autorių

Kelionių aistruolė ir patyrusi kelionių tinklaraštininkė, kuri rašo apie įvairius kelionių aspektus: nuo apgyvendinimo ir maisto kultūros iki įdomiausių lankytinų vietų bei praktiškų kelionių patarimų. Ji dalinasi savo atradimais apie parkus, muziejus ir kitas pramogas, taip pat analizuoja skrydžių taisykles bei geriausius suvenyrų pasirinkimus. Aistė siekia įkvėpti kitus atrasti pasaulį per autentišką patirtį ir atsakingą keliavimą.