Straipsnio turinys
- Autobusai – pigiausias ir paprasčiausias būdas keliauti po Gvatemalą
- Gvatemalos mikroautobusai – daugiau komforto už didesnę kainą
- Turistiniai pervežimai – greitesni, bet mažiau autentiški
- Vairavimas Gvatemaloje – visiška laisvė tyrinėti šalį savo tempu
- Taksi ir pavėžėjimo paslaugos – patogu trumpoms kelionėms
- Tuk-tuk – pagrindinė taksi alternatyva mažesnėse gyvenvietėse
- Pikapai – keleivių transportas atokesniuose regionuose
- Dviračiai ir motociklai – tik drąsiems
- Skrydžiai Gvatemaloje pravertė išvengiant ilgų kelionių keliais
- Laivai – greitas maršrutas upe ar ežeru
- Judesio sutrikimų turintiems keliautojams Gvatemaloje keliauti sudėtinga
Ši šalis laikoma vienu įdomiausių Centrinės Amerikos kampelių.
Pažinti šį regione slypintį išskirtinumą tikrai verta, tačiau verta pasiruošti, kad kelionės tarp įvairių vietų gali užtrukti ilgiau nei tikitės.
Daugelis šalies gyventojų, kurių vidutinės mėnesinės pajamos siekia vos apie 370 eurų, negali sau leisti įsigyti nuosavo automobilio, todėl viešasis transportas čia – pagrindinė judėjimo priemonė. Dėl šios priežasties autobusai visada perpildyti, tačiau į norimą kryptį rasite transportą beveik bet kada.
Geras žinia keliautojams – viešojo transporto tinklas Gvatemaloje platus ir pigus, nors ne iš pačių efektyviausių. Autobusai nuveš jus beveik visur, bet būtina iš anksto pasiruošti ilgiems maršrutams, nelygiems keliams ir galimam nepatogumui.
Atstumai šioje nedidelėje šalyje gali būti apgaulingi: blogai prižiūrėti, vingiuoti keliai, lėtas eismas ar dažni uždarymai kelia grėsmę viltims greitai nuvykti į tašką B. Keliauti gali visi biudžetai, o, spalvingoje šalyje, pats kelias visuomet tampa svarbia patirties dalimi.
Štai pagrindiniai patarimai planuojant judėjimą po Gvatemalą.
Autobusai – pigiausias ir paprasčiausias būdas keliauti po Gvatemalą
Šiuo metu keleivių vežimo paslaugos ribotuose šalies geležinkeliuose nėra, todėl pagrindinė masinio transporto priemonė čia – autobusas. Gvatemalos autobusai skirstomi į dvi rūšis: patogūs pirmos klasės autobusai ir antraeiliai „chicken bus“ – patobulinti geltoni mokykliniai autobusai, važiuojantys visur.
Pirmos klasės autobusai, dar žinomi kaip „ekspresai“, reguliariai kursuoja tarp pagrindinių miestų – iš Gvatemalos miesto galima nuvykti į Kecaltenangą, Huehuetenango, Floresą (keliaujant į Tikalo griuvėsius) ar Panajachelį (prie Atitlano ežero). Šie autobusai taip pat jungia pagrindinius miestus su kai kuriais paplūdimiais ir pasienio punktais su Hondurasu, Meksika, Salvadoras ar Belizu.
Tačiau skirtingos autobusų linijos skiriasi paslaugomis – dalyje autobusų yra tualetai, kiti jų neturi. Vienuose važiuos muzikiniai klipai ar nuotykiniai filmai, kituose galėsite ramiai mėgautis kelio vaizdais ar pailsėti. Pirmos klasės autobusai paprastai kainuoja dvigubai brangiau nei antrinės klasės, tačiau jie greitesni, saugesni ir komfortiškesni.
Vietiniai „camioneta“ vadinami „chicken bus“ kursuoja dar dažniau, pasiekiantys kone kiekvieną miestą, miestelį ar kaimelį. Senieji geltoni autobusai yra perdažomi ryškiomis spalvomis, puošiami gausiais chromuotais papuošimais. Nepaisant pavadinimo, dabar čia vištų beveik nebūna – tačiau vežama praktiškai viskas, kas tik telpa.
Autobusai dažnai stoja paimti ar išleisti keleivių. Mažesniuose miesteliuose prekybininkai dažnai per autobusus gabenasi prekes, todėl praėjimai tarp sėdynių būna ankšti. Važiavimas lėtas, bet tai – puiki galimybė susipažinti su vietiniais gyventojais.
Be abejo, žinant bent šiek tiek ispanų kalbos, važiuoti šiais autobusais bus paprasčiau. Keleivių įlipimo ar išlipimo vietos dažnai nepažymėtos, tačiau pasakius vairuotojui, kur norite išlipti, jis praneš, kuomet atvyksite. Pagrindinių ispanų frazių žinojimas padės ir renkantis teisingą bilieto kainą, kad nemokėtumėte dvigubai daugiau nei vietiniai.
Trumpoms kelionėms „chicken bus“ dar tinkami, tačiau ilgoms – jie gana nepatogūs ir ankšti, ypač aukštaūgiams (juk jie buvo skirti mokyklinio amžiaus vaikams). Dideli kuprinės ir lagaminai dedami ant stogo, tad geriausia turėti nedidelį rankinį krepšį, kuris būtų visada šalia – tiek dėl oro sąlygų, tiek dėl apsaugos nuo vagysčių.
Savavališkos vagystės šiuose autobusuose nėra retas atvejis, tad būkite budrūs ir laikykite vertybes arti savęs. Jei kas nors užmezga pokalbį ir po truputį artėja prie jūsų, laikykite ranką ant užtrauktuko – nors dauguma bendravimo situacijų yra nuoširdžios, kartais taip bandoma išblaškyti jūsų dėmesį ir pavogti piniginę, telefoną ar fotoaparatą.
Gvatemalos mikroautobusai – daugiau komforto už didesnę kainą
Daugelyje šalies vietovių galima išvysti mikroautobusus (vietiniai juos vadina „microbus“), kurie važiuoja asfaltuotais keliais tarp pagrindinių miestų ar aptarnauja maršrutus didesniuose miestuose. Jie kainuoja brangiau nei „chicken bus“, bet ir kelionė – patogesnė.
Šiuose mikroautobusuose daugiau vietos kojoms, tvarkingesnė pakaba, todėl kelionė retesnė, o kai kuriose trasose veikia oro kondicionieriai, kas ypač malonu kaitriuose regionuose. Kaip ir didesniuose autobusuose, dideli lagaminai ar kuprinės dedami ant stogo, tačiau čia vagysčių rizika mažesnė.
Turistiniai pervežimai – greitesni, bet mažiau autentiški
Turistiniai „shuttle“ pervežimai – tai nedideli mikroautobusai ar furgonai, aptarnaujantys visus populiarius turistinius maršrutus Gvatemaloje. Tokios paslaugos siūlomos ir kelionėms į kaimynines šalis – San Cristóbal de las Casas Meksikoje, Playa El Tunco Salvadore ar į garsiuosius Kopano griuvėsius Hondūre.
Tokie pervežimai kainuoja dvigubai daugiau nei „chicken bus“, be to, keliausite tik tarp kitų turistų. Tačiau tai – komfortiškas ir patogus būdas ilgesnėms distancijoms: dažnai autobusai nuveš tiesiai iki jūsų viešbučio ar svečių namų, o bendrakeleiviai taip pat pasidalins patarimais apie keliones.
Bilietą į maršrutinį pervežimą galima įsigyti bet kurioje vietinėje agentūroje, nors pats autobusas gali išvažiuoti iš kitos vietos. Pavyzdžiui, užsisakant kelionę iš San Pedro La Laguna prie Atitlano ežero į San Cristóbal de las Casas Meksikoje, pirmiausia teks anksti ryte laivu persikelti į Panajachelį, iš kur prasidės pervežimas (įsitikinkite, ar agentūroje įtrauktas laivo bilietas į galutinę kainą).
Vairavimas Gvatemaloje – visiška laisvė tyrinėti šalį savo tempu
Tiems, kurie nori judėti pagal savo norus ir suplanuotą laiką, vairavimas yra patrauklus pasirinkimas. Vairuoti šalyje galima su galiojančiu vairuotojo pažymėjimu iš savo šalies (pirmas 30 dienų), jei jis išduotas lotyniška abėcėle. Tik turintiems pažymėjimus iš kitų kalbų reikia tarptautinio pažymėjimo.
Automobilį išsinuomoti galima oro uostuose, svarbiausiuose miestuose ar populiariuose turistiniuose kurortuose, jei jums daugiau nei 25 metai. Būkite atidūs dėl draudimo sąlygų – netekimo ar vagystės atveju ne visuomet būsite apdrausti, todėl rekomenduojama automobilį statyti tik saugiose vietose. Degalų kainos šalyje aukštesnės nei Pietų Amerikoje, tačiau žemesnės už Europos ar Australijos vidurkį.
Galima atvykti ir su savo automobiliu, tačiau tai pareikalaus nemažai biurokratinių procedūrų. Paprastesnė alternatyva – išsinuomoti automobilį kartu su vairuotoju; šią paslaugą pasiūlys beveik bet kuri turizmo agentūra didesniuose miestuose, taip palengvindama vairavimo rūpesčius nepažįstamose vietose.
Reikėtų žinoti, kad vairavimas šioje šalyje reikalauja stiprių nervų – neatsargus vairavimas čia įprastas, pagrindiniai keliai gana tvarkingi, bet sutemus arba lyjant bei esant rūko matomumas prastas. Siauriems miestelių keliams būdinga mažai saugių stovėjimo aikštelių. Vairuoti naktį nerekomenduojama dėl prastos matomumo, klajojančių gyvūnų, galimų neblaivių vairuotojų ir apiplėšimo rizikos.
Taksi ir pavėžėjimo paslaugos – patogu trumpoms kelionėms
Matuojami taksi įprasti Gvatemalos mieste, Antigvoje ir Kecaltenange; mažesniuose miesteliuose ir prie Atitlano ežero jie beveik neegzistuoja. Ne visada yra taksometrai, todėl dažnai reikia iš anksto susitarti dėl kainos.
Ar Gvatemaloje veikia programėlės tipo pavėžėjimas? Taip, bet tik Gvatemalos mieste ir Antigvoje. Tai patogus ir saugus būdas pažinti šiuos miestus – kaina fiksuota, o jei nemokate ispanų, viską atliksite per programėlę.
Tuk-tuk – pagrindinė taksi alternatyva mažesnėse gyvenvietėse
Vietose, ypač mažesniuose miesteliuose, dažniausiai naudojami tuk-tuk arba „mototaksi“ – nedideli triračiai, kurių mažai Gvatemalos mieste ir Kecaltenange. Šie maži automobiliai idealiai tinka trumpoms, vietinėms kelionėms dėl patrauklios kainos ir greičio.
Kai kuriose vietovėse tuk-tuk važinėja į artimiausius miestelius ar kaimus, o kartais tik iki miesto pakraščių – tuomet tenka persėsti į kitą transporto priemonę. Skirtingose savivaldybėse galioja skirtingos licencijų taisyklės – verta išsiaiškinti, kaip atpažinti oficialiai registruotus tuk-tuk kiekviename mieste.
Norėdami sustabdyti tuk-tuk, iškelkite ranką ir imituokite kelis paspaudimus žemyn, tarsi glostote nematomą vaiką per galvą. Praktiškai dažnai nutinka taip, kad tuk-tuk patys sustoja šalia kelio ir pasiūlo pavežėjimą.
Pikapai – keleivių transportas atokesniuose regionuose
Pikapai, arba „picop“, daugelio vietinių jau pakeisti tuk-tuk, tačiau atokesniuose rajonuose jais vis dar važinėjama kaip vietiniais autobusais, ypač dėl geresnių galimybių įveikti bekelę.
Dėl atviro kėbulo jie tinkami tik giedromis dienomis, ir būtina laikytis įsikibus. Išlipti paprasta – pasakykite vairuotojui, kur jūsų stotelė, arba tiesiog pasibelskite į kėbulą signaluodami, kad norite išlipti.
Dviračiai ir motociklai – tik drąsiems
Keliavimas dviračiu Gvatemaloje – iššūkis; kraštovaizdžiai nuostabūs, tačiau žemumose laukia alinanti kaitra, o kalnuose – sunkūs ir statūs įkalnės. Dviračių takai čia retenybė. Nepaisant to, daugelio miestų turizmo centruose galima išsinuomoti dviračių, tarp jų ir kalnų, kuriuos patogu naudoti tiek mieste, tiek aplink Atitlano ežerą ar Antiguą.
Motociklai vis dažniau pasirenkami kaip susisiekimo priemonė, dažnai matyti miestelių gyventojai su visa šeima ant vieno motociklo – šalmas dažnai pamirštamas. Kelionėms tarp miestų šalmas būtinas. Ir važiuojant tiek dviračiu, tiek motociklu rekomenduojama nesirinkti pagrindinių kelių, nes čia eismas intensyvus, o sunkvežimiai ir autobusai važiuoja greitai bei pavojingai. Motociklus išsinuomoti galima Antigvoje ir prie Atitlano ežero.
Skrydžiai Gvatemaloje pravertė išvengiant ilgų kelionių keliais
Nors Gvatemalos plotas prilygsta nedidelei Europos šaliai, vidaus skrydžiai nėra labai populiarūs. Visgi, tai patogus variantas, jei norite sutrumpinti ilgą kelionę autobusu į Floresą ar Tikalį šiaurėje, arba keliaudami iš Floreso į Belizą.
TAG Airlines reguliariai skraido tarp Gvatemalos miesto ir Floreso ar Puerto Barrios, o Tropic Air palaiko maršrutą iš Floreso į Belizo miestą.
Turint didesnį biudžetą, galima užsisakyti ir specialų užsakomąjį skrydį į bet kurį kitą šalies oro uostą su ARM Aviación, kuri veikia iš La Aurora tarptautinio oro uosto sostinėje.
Laivai – greitas maršrutas upe ar ežeru
Kai kur Gvatemaloje įmanoma nuvykti tik laivu arba taip keliauti patogiau – taip yra, pavyzdžiui, Livingstone prie Karibų jūros ar Jaibalito prie Atitlano ežero. Kur įmanoma, vandens transportas populiarus dėl greičio ir trumpesnio kelio. Pavyzdžiui, kelionė viešuoju motorlaiviu („lancha“) iš Panajachelio į San Pedro La Laguna Atitlano ežero kitame krante truks apie pusvalandį, o keliu – daugiau nei 2 valandas.
Nors vietiniai liemenes dėvi retai, rekomenduojama naudoti gelbėjimosi liemenę, nes motorlaiviai, ypač vėjuotomis dienomis, gali apvirsti. Jeigu norite pajusti vėjo gūsį, rinkitės sėdėjimą priekyje, tačiau čia galite sušlapti – ramiau ir sausesnė vieta bus gale.
Keliaujant laivu pasiimkite pakankamai laiko, nes jie retai išvyksta pagal tvarkaraštį – dažniausiai laukia, kol prisirenka pilnas laivas, tad anksti rytą išvysite daugiau išvykų, vėliau jų teks palaukti ilgiau.
Judesio sutrikimų turintiems keliautojams Gvatemaloje keliauti sudėtinga
Gvatemala – nelengva kryptis žmonėms, turintiems judėjimo negalią. Užtikrinti neįgaliųjų teisių šalyje numatyta įstatymu, tačiau praktikoje teisės beveik nesaugomos.
Viešbučių, pritaikytų neįgaliųjų vežimėliams, beveik nėra, viešojo transporto – dar mažiau. Visgi, dauguma vietos gyventojų pasirengę padėti kiek tik įmanoma. Dažniausiai lengviausia rinktis kelionę su nuosavu automobiliu ir vairuotoju.
Aistė Markevičiūtė
Kelionių aistruolė ir patyrusi kelionių tinklaraštininkė, kuri rašo apie įvairius kelionių aspektus: nuo apgyvendinimo ir maisto kultūros iki įdomiausių lankytinų vietų bei praktiškų kelionių patarimų. Ji dalinasi savo atradimais apie parkus, muziejus ir kitas pramogas, taip pat analizuoja skrydžių taisykles bei geriausius suvenyrų pasirinkimus. Aistė siekia įkvėpti kitus atrasti pasaulį per autentišką patirtį ir atsakingą keliavimą.
Komentarai