Straipsnio turinys
Čia apstu ką pamatyti, todėl verta neskubėti ir aplankyti tiek pakrantės paplūdimius, tiek vėsesnius aukštikalnių miestelius, nuo didingų majų griuvėsių iki laukinės gamtos kupinų nacionalinių parkų. Prie natūralių gamtos stebuklų prisideda ir Antigva – buvusi ispanų kolonijinė sostinė, garsėjanti puikia virtuve ir miesto žavesiu.
Gvatemaloje viskas alsuoja gyvybe – nuo tradicijų kupino Čičikastenango iki paslaptingos Atitlano ežero ramybės, apsupto ugnikalnių. Dažnai po pirmos kelionės norisi grįžti dar ir dar kartą. Štai pagrindinės vietos, kurios padės pradėti pažintį su šia Amžinojo pavasario šalimi.
1. Antigva
Geriausia – architektūrai, istorijai ir ugnikalniams
Vos už 45 minučių kelio automobiliu nuo pagrindinio šalies oro uosto, Antigva dažniausiai tampa pradiniu ir paskutiniu atvykstančiųjų sustojimu, ir retai kada nuvilia. Miestas, išraižytas akmenimis grįstomis gatvelėmis, pilnas istorinių bazilikų ir spalvingų namų, stūkso ugnikalnių apsuptyje, iš kurių įspūdingiausias – Fuego, dažnai pažymimas žemo lygio išsiveržimais.
Antigva kviečia tyrinėti detaliai: įsiamžinti šalia žymiojo Santa Katarinos arkos, įsigyti autentiškų majų rankdarbių, grožėtis kolonijine architektūra su ugnikalnių fonu, mokytis ispanų kalbos vietos mokyklose ir paragauti geriausių miesto kavinių bei restoranų patiekalų.
Daugelis šalies žinomiausių restoranų įsikūrę būtent Antigvoje – čia siūloma tiek tarptautinė, tiek šiuolaikiška ir tradicinė gvatemaliečių virtuvė. Pigiai ir autentiškai pavalgyti galima naktiniame turguje, o ieškant ypatingos atmosferos galima pasirinkti, pavyzdžiui, jaukų „Meson Panza Verde“ viešbutį, siūlantį originalius patiekalus iš vietinių produktų.
Aplink Antigvą – gausybė pramogų visai dienai: galima anksti ryte kopti į Pacaya ar Acatenango ugnikalnius, o vėliau leisti laiką lėtai pusryčiaujant Caoba Farms ūkyje, mėgaujantis maistu iš vietinių ingredientų.
2. Atitlano ežeras
Geriausia – atsipalaiduoti ugnikalnių apsuptyje
Giliai vakarų aukštumose glūdintis Atitlano ežeras, apsuptas trijų aukštų ugnikalnių, daugelio laikomas vienu įspūdingiausių pasaulyje. Jo vandens spalva keičiasi nuo turkio iki mėlynos ir žalios priklausomai nuo apšvietimo ir metų laiko. Unikalaus grožio dėka čia užsibūnama kur kas ilgiau nei planuota – savaitėmis ar net metais.
Ežero pakrantėje įsikūrę miesteliai pasižymi savita atmosfera: vakarėlių mėgėjai renkasi San Pedro La Laguna, o ramybės ir jogos ieškotojai – San Marcos La Laguna. Nors gausu ispanų kalbos pamokų, pagrindinis užsiėmimas vis dėlto – tiesiog poilsis prie vandens ir gamtos grožio stebėjimas.
Aktyvesniems keliautojams siūlomos parasparnių pramogos, irklentės, baidarių turai bei žygiai į San Pedro ugnikalnio viršūnę. Atitlano ežeras garsėja ir geriausiais maudynių paplūdimiais šalyje.
3. Čičikastenangas
Geriausia – susipažinti su majų kultūra
Čičikastenangas, dar vadinamas „Čiči“, garsėja didžiausiu majų turgumi Gvatemaloje ir turi ypatingą reikšmę majų žmonėms. Šis miestas buvo pagrindinis prekybos centras Kičės regione iki užkariautojų atėjimo, o kelių kaimų gyventojai iki šiol renkasi čia prekiauti.
Miesto turgus, apgaubtas žaliuojančių kalnų, sekmadieniais ir ketvirtadieniais užsipildo prekeiviais ir lankytojais, atvykstančiais net iš Atitlano ežero. Čia galima pasiklysti tarp gausybės prekystalių su vietiniais gaminiais, raižytomis kaukėmis ir spalvingais audiniais – išskirtiniais vietinių moterų rankų darbo huipil (tradiciniais marškiniais).
Kiekvienas regionas kuria savitą huipil raštą – natūralūs motyvai ir simboliai gali būti audžiami mėnesių arba metų. Turguje rasite ne tik audinius, bet ir medžio dirbinius, odos gaminius, puodynes, sidabro, aukso bei nefrito papuošalus.
Būnant Čičikastenange, verta užsukti į nedidelį archeologijos ir majų kaukių muziejus bei stebėti gyvenimą ant smilkalų dūmais apgaubtų Santo Tomás bažnyčios laiptų.
4. El Petenas ir Tikal
Geriausia – majų griuvėsiai atogrąžų miškuose
El Peteno regionas garsėja viena didžiausių biologinių įvairovių Centrinėje Amerikoje, o būtent čia, tarp tankių džiunglių, stūkso į dangų šaunančios Tikalio majų šventyklos. Šio miesto, klestėjusio VII a., liekanos pasislėpusios miškuose, kuriuose gyvena riksmuolės beždžionės, agutiai, coatiai ir daugybė paukščių, o aplink veši žaliaspalvė augalija. Rekomenduojama kelioms dienoms apsistoti prie žaliuojančio Peten Itza ežero, kuriame įsikūrę jaukūs miesteliai.
Flores, įsikūręs ežero saloje, dažniausiai tampa keliautojų baze, nes čia rasite platų apgyvendinimo ir pramogų pasirinkimą. Ramesnės atostogos laukia El Remate kaimelyje, kuris nuo Tikalio yra arčiau, o ežero pakrantė – tinkamesnė maudynėms. Pasiūloje – jaukus „Mon Ami“ hostelis su laukinių žuvų patiekalais, o „Las Orquideas“ – itališka virtuvė.
Ramiai ilsėtis galima Yahxá – mažesnėje ceremoninėje vietoje tarp dviejų ežerų, garsėjančioje įspūdingais saulėlydžiais. Ieškantiems nuotykių siūlomas penkių dienų žygis į El Mirador – didžiausią majų miestą, į kurį ekspedicijas organizuoja vietos agentūra Carmelita Tours.
5. Rio Dulce ir Livingstonas
Geriausia – nuotykiai upėje
Izabelio ežeras yra didžiausias Gvatemaloje, garsėja geoterminiais kriokliais ir gausiais mangroviniais miškais, kuriuose knibžda laukiniai gyvūnai. Iš ežero vandenys teka į Rio Dulce upę, kuri veda tiesiai į Livingstono miestą– svarbų garifų bendruomenės centrą šalies Karibų pakrantėje. Daugelis keliautojų čia užsuka pakeliui prie jūros ir išsinuomoja laivą žygiui upe.
Rio Dulce pasižymi šilta ir drėgna džiunglių atmosfera, o prie upės įkurtos marinų, restoranų ir barų grandinės sukuria tarptautinį prisilietimą. Puikiai vertinamas „Tortugal“ viešbutis su savo marina – geras pasirinkimas pernakvoti, klausantis vandens ošimo, ar rinktis atokesnius Hostelio tipo apgyvendinimo variantus giliai džiunglėse, pavyzdžiui, „Hotelito Perdido“.
6. Semuk Šampėjus ir Lankinas
Geriausia – maudytis džiunglių baseinuose
Semuk Šampėjaus nacionalinis parkas su turkio spalvos baseinais ir natūraliu kalkakmenio tiltu laikomas viena iš įspūdingiausių vietų Centrinėje Amerikoje. Nors pasiekti ją nėra lengva, atvykus atlygį atneša ramybė ir grynas gamtos grožis.
Baseinai įsikūrę atokiau, todėl daugelis apsistoja gretimame Lankino kaime, maždaug už 45 minučių kelio. Šiame miestelyje – keletas puikių hostelio tipo nakvynės vietų: „Zephyr Lodge“, siūlantis vakarėlių atmosferą ir panoraminius kalnų vaizdus, bei ramesnis „El Retiro Lodge“ su paprastais nameliais ant upės kranto. Abu hostelia organizuoja išvykas į baseinus.
Ieškantiems apgyvendinimo arčiau baseinų, „Greengo’s Hotel“ turi A formos namelius per 10 minučių pėsčiomis nuo nacionalinio parko įėjimo.
7. Nebachas ir Išilio trikampis
Geriausia – mažai lankomiems žygių maršrutams
Nebacho miestelis įsikūręs atokiame Kucumataneso kalnų regione, vadinamame Išilio trikampiu. Tai puikus startas žygiams, kurie veda per aukščiausią Centrinės Amerikos kalnų grandinę, kertant subatogrąžų miškus ir platų šlaitų žalumą.
Iš Išilio trikampio galima nueiti iki Todos Santos miestelio, garsėjančio kasmetiniu Mirusiųjų dienos šventimu lapkritį. Žygius nuo Nebacho du kartus per mėnesį organizuoja patyrusi komanda „Quetzaltrekkers“ iš Kekaltenango miesto.
8. Monterrico ir El Paredon
Geriausia – juodo smėlio paplūdimiams ir banglenčių sportui
Monterrico dažnai tampa mėgstama vietinių poilsiaviete prie jūros – čia tvarkingas juodo smėlio ruožas leidžia atsipalaiduoti, maudytis ir stebėti įspūdingus saulėlydžius. Dienomis galima apžvalginėse išvykose pažinti mangrovių paukščius ir gyvūnus arba vakare apsilankyti „Tortugario Monterrico“ centre, kur nuo rugsėjo iki sausio vyksta vėžlių paleidimo į jūrą akcijos.
Už kiek daugiau nei dviejų valandų kelio yra El Paredon paplūdimys, mažesnis, bet sparčiai populiarėjantis dėl puikių banglenčių, atsipalaidavusios atmosferos ir jaukių apgyvendinimo vietų, pavyzdžiui, „Swell“. Čia galima mokytis ispanų, dalyvauti banglenčių pamokose, o vakarais susiburti „Driftwood Surfer“ hostelio renginiuose.
9. Lachuá lagūna
Geriausia – pabėgti nuo turistų srautų
Lagūna įsikūrusi Laguna Lachuá nacionaliniame parke, kavos ir kardamono plantacijų regione Alta Verapazoje, sparčiai tampa populiari kaip viena įdomiausių neatrastų krypčių. Iki šio apskrito, tyrų turkio spalvos ežero tenka eiti drėgnu penkių kilometrų maršrutu, o pakrantėje vingiuoja pažintiniai takai ir ramiuose vandenyse galima atsigaivinti maudynėmis.
Keliautojai čia patenka tik žygiuodami tankiais atogrąžų miškais, kur gyvena riksmuolės beždžionės, paukščiai, tarantulos bei ryškūs tropiniai žiedai. Po žygio atsigaivinti ir atsipalaiduoti itin malonu vėsioje ežero vandenyje.
Nacionaliniame parke nėra restoranų, todėl reikia atsinešti savo vandens ir užkandžių. Patogiausia atvykti su ekskursijų grupe iš Cobán miesto, esančio apie 147 km į pietus nuo lagūnos.
10. Kekaltenangas
Geriausia – atsipalaiduoti aukštikalnių miestuose
Kekaltenangas, liaudiškai vadinamas Šela (tariama „šėla“), traukia tuos, kas nori ilgesnių atostogų. Nors tai didmiestis, miestas išlaikęs jaukią atmosferą, akmenimis grįstas gatveles, kolonijinės architektūros griuvėsius ir pagrindinį parką, kuriam didybę suteikia puošni katedra. Čia dažnai atvykstama mokytis ispanų, savanoriauti ar leistis į rimtus žygius po vakarų aukštumas.
Aukšta vietovė užtikrina maloniai vėsias naktis – puiku vakaroti žvakių apšviestose kavinėse ar restoranuose. Ispanų studentai čia lengvai įsilieja į vietos bendruomenę, o kavines galima išbandyti, pavyzdžiui, „Mandarina“ – skaniems latė ir salotoms. Nepamirškite paragauti tradicinės šekas – saldžios duonos, paprastai įdarytos pupelėmis, sūriu ar uogiene, idealiai tinkančios prie popietinės kavos.
Netoli miesto verta aplankyti Fuentes Georginas karštuosius šaltinius kalnų miškuose, miglose paskendusį šventąjį Laguna Chicabal ežerą, įsikūrusį ugnikalnio papėdėje, bei Santa Marijos ir Santiaguito dvynius ugnikalnius, į kuriuos organizuojamos dienos žygio išvykos. Huehuetenangojas, apie 90 km į šiaurę, taip pat puikus startas žygiams.
11. Gvatemalos miestas
Geriausia – pažinti skirtingus miesto rajonus
Didžiausias Centrinės Amerikos miestas Gvatemala atskleidžia daug skirtingų veidų – viskas priklauso nuo pasirinkto rajono. Ieškant patogaus atvykimo taško, verta rinktis 10-ąjį rajoną – čia erdvios, žaliomis alėjomis vingiuojančios gatvės, gausu aukštos klasės restoranų, viešbučių ir šiuolaikiškų parduotuvių. Čia taip pat įsikūręs Museo Ixchel – išskirtinis muziejus, skirtas majų tekstilei ir audimui.
Norint pajusti istorinį miesto charakterį, verta vykti į 1-ąjį rajoną – čia rasite pagrindinį miesto parką ir Palacio Nacional de la Cultura, kažkada buvusius diktatoriaus J. Ubico rezidencija. Parke galima paragauti gatvės maisto, paklausyti gyvos muzikos ar tiesiog stebėti miesto kasdienį gyvenimą.
Į pietus nuo 1-ojo rajono driekiasi pėsčiųjų promenada Paseo de la Sexta su daugybe kavinių, restoranų ir parduotuvių. Čia stovi garsusis „Hotel Pan American“, mėgstamas menininkų, rašytojų ir revoliucionierių nuo pat statybos prieš daugiau nei septynis dešimtmečius. Priešais – ne mažiau žinomas baras „Portalito“.
Ketvirtasis rajonas per pastaruosius metus atgimė iš primiršto industrinio rajono į kylančią miesto centro dalį – čia dabar veši spalvingas gatvės menas, galerijos, skaitmeniniai biurai, aludės ir kavinės, siūlančios lokalią kavą, kuri anksčiau beveik visa buvo eksportuojama. „Coffee District“ – puiki pradžia su miesto panorama ir jaukia atmosfera.
Aistė Markevičiūtė
Kelionių aistruolė ir patyrusi kelionių tinklaraštininkė, kuri rašo apie įvairius kelionių aspektus: nuo apgyvendinimo ir maisto kultūros iki įdomiausių lankytinų vietų bei praktiškų kelionių patarimų. Ji dalinasi savo atradimais apie parkus, muziejus ir kitas pramogas, taip pat analizuoja skrydžių taisykles bei geriausius suvenyrų pasirinkimus. Aistė siekia įkvėpti kitus atrasti pasaulį per autentišką patirtį ir atsakingą keliavimą.
Komentarai