Reikjaviko pakrantėje dažnai galima išvysti spalvingų namų terasas, jaukius kavos barus ir restoranus miesto centre bei žymiąją Hallgrímskirkja bažnyčią, iškylančią virš miesto su įspūdingais fejerverkais per šventes. Islandijos sostinė siūlo visa tai ir dar daugiau.
Reikjaviko miestas verda visus metus. Maždaug 60% visų šalies gyventojų gyvena šioje sostinės aglomeracijoje, mėgaudamiesi ilgomis žiemomis įvairiais menais, gyvos muzikos koncertais ir išskirtinėmis maitinimo vietomis – nuo aukštos klasės restoranų iki paprastų dešrainių kioskiukų. Puikios karštosios versmės puikiai tinka pasimėgauti po ilgesnių pasivaikščiojimų ir atgauti jėgas.
Miesto pažintį verta sujungti su dienos ar ilgesnėmis išvykomis, norint pamatyti įspūdingus gamtos stebuklus – ugnikalnius, krioklius ar ledynus, esančius šioje nuostabioje ir svetingoje saloje.
Kada geriausia vykti į reikjaviką?
Birželio–rugpjūčio mėnesiais Reikjaviko gatvės prisipildo lankytojų, atvykstančių pasimėgauti šiltesniu vasaros klimatu, ilgomis dienomis ir galimybe lengvai pasiekti užmiesčio gamtos objektus. Dauguma sudėtingiausių kalnų kelių (pažymėtų F raide) atidaromi tik nuo birželio vidurio ir yra uždaromi vėlų rugpjūtį, kai orai vėl vėsta ir kaupiasi sniegas. Šiuo laikotarpiu kainos yra aukščiausios, o norint išsinuomoti automobilį ar gauti pageidaujamą apgyvendinimą, reikia rezervuoti likus bent pusmečiui.
Pavasaris ir ruduo – puikus metas išvengti didelių turistų srautų. Tada tiek miesto, tiek gamtos erdvės atrodo artimesnės, o sostinės gatvėse dažniau sutiksite vietinius. Nors orai šiuo metu gali būti permainingi – tiesą sakant, tai tinka visiems metų laikams – kainos būna žemesnės, didėja laisvų vietų pasirinkimas, o didžioji dalis lankytinų vietų tebėra pasiekiamos.
Žiemą keliautojus pasitinka tamsa ir išskirtiniai patyrimai. Dienos šviesos būna tik 3–4 valandas per parą, tačiau neįprasti saulėtekiai ir saulėlydžiai sukuria ypatingą atmosferą, o dar galima stebėti šiaurės pašvaistę. Daug užmiestinių viešbučių ir restoranų šiuo laikotarpiu gali užsidaryti ar smarkiai sumažinti paslaugų apimtį (ypač gruodžio švenčių metu), tačiau pati sostinė lieka atvira lankytojams. Kainos tada palankiausios.
Kiek laiko reikėtų skirti reikjavikui?
Nors būtų galima leisti laiką šioje sostinėje ilgai, tačiau ir per dvejas ar trejas dienas galima gerai pajusti miesto dvasią bei aplankyti svarbiausias vietas. Galėsite ramiai pasimėgauti kava bei tradiciniais kepiniais (kleinur arba ástarpungar), apžiūrėti dizaino parduotuves, apsilankyti meno muziejuose bei galerijose ir įsiamžinti prie žymiausių miesto objektų – nuo įspūdingos bažnyčios iki Saulės keliautojo skulptūros ar Senojo uosto.
Rekomenduojama dar bent porą dienų skirti išvykoms į užmiestį: stebėti banginius, dalyvauti ekskursijose, leistis į ledynų ar ugnikalnių žygius, lipti lede, keliauti su sniego motociklais ar traktoriais stebėti pulsuojančių paprastųjų mormonų, o gal tiesiog pasivaikščioti už krioklio vandens širmos.
Žiemą verta išbandyti šiaurės pašvaistės medžioklę (naudinga pasinaudoti specialia prognoze), o ledynų pakraščiuose tuo metu formuojasi tvirti ledų urvai (kitais sezonais jie nestabilūs). Trumpa kelionė jums leis pasiekti istorinį Þingvellir nacionalinį parką ar aktyvius skilimo ugnikalnius Reikjano pusiasalyje (saugumo sąlygomis), taip pat lagūnas, termines vonias ar baseinus. Užmiesčio tyrinėjimui galima paskirti ir kelias savaites, bet tai jau atskira tema.
Kaip lengvai pasiekti, o vėliau judėti po reikjaviką?
Pagrindiniai tarptautiniai skrydžiai į Islandiją vyksta per Keflaviko oro uostą (KEF), esantį apie 49 km į pietvakarius nuo Reikjaviko. Taip pat vykdomi keli reisai iš Grenlandijos bei Farerų salų į Reikjaviko vidaus oro uostą. Islandijos viešasis transportas yra gerai išvystytas ir pasiekiamas. Jei nesinuomojate automobilio iš karto savo kelionei užmiestyje, reguliariai važiuoja Flybus ir Airport Direct autobusai į miesto centrą (jie pigesni nei taksi), taip pat galima rinktis viešąjį autobusą nr. 55 (bilietas 2300 kronų).
Senamiestis yra itin patogus pasivaikščiojimams – čia tvarkingos, tiesios gatvės ir daug įdomaus aplink, viskas sutelkta apie Tjörnin ežerą. Tolesnėms kelionėms mieste puikiai veikia Strætó autobusų tinklas su patogia Klappið programėle. Jeigu apsistojate sostinėje ir neturite judumo apribojimų, automobilio neprireiks.
Užmiesčio ir kelionių po salą mėgėjai renkasi automobilio ar kemperio nuomą, arba jungiasi prie daugybės organizuotų ekskursijų su paėmimu nuo Reikjaviko. Viešojo transporto maršrutai už sostinės ribų orientuoti į šalies miestelius ir kaimus, o žiemos metu dalis reisų gali būti retinti ar laikinai visai nutraukti.
Ką veikti reikjavike?
Dalis Reikjaviko žavesio – tiesiog klaidžioti jo gatvėmis ir atrasti naujas vietas. Miesto centras labai kompaktiškas, tad galite ramiai pasimėgauti puodeliu kavos (ji labai populiari tarp vietinių) ar kepiniu (rekomenduojama Sandholt ar Brauð & Co), pasidairyti parduotuvėse pagrindinėse Laugavegur ir Skólavörðustígur pėsčiųjų gatvėse ir nepraleisti vizito į Hallgrímskirkja ar į kelias Reikjaviko meno muziejaus bei Fotografijos muziejaus filialus.
Pasivaikščiokite Senojo Reikjaviko rajone, kur išlikę seniausi miesto pastatai, tarp jų – vikingų ilgasis namas, pristatomas Aðalstræti gyvenvietės parodoje. Toliau eikite prie Tjörnin ežero ir aplankykite Nacionalinį muziejų.
Patraukli vieta – Senasis uostas ir jo apylinkės su spindinčia Harpa koncertų sale fone. Čia rasite puikių restoranų (nuo aukščiausios klasės Matur og Drykkur iki kasdienio maisto Grandi Mathöll maisto halėje), craft alaus barų kaip Bryggjan Brugghús ar Lady Brewery. Grandi rajone daug įvairių pramogų – nuo banginių ar paprastųjų mormonų stebėjimo iš laivo iki šeimoms pritaikytų muziejų: Saga Museum, Whales of Iceland ar Omnom šokolado fabriko.
Būtinai apsilankykite vietinio muzikinio gyvenimo renginiuose – gyva muzika mieste verta dėmesio. Puikiai tiks užsukti į Kaffibarinn ar kelis populiarius miesto bravorus, tokius kaip Kaldi, Micro Bar ar Skúli.
Kiek pinigų prireiks reikjavike?
Islandija – viena brangiausių krypčių, o Reikjavikas tarp brangiausių miestų ypač apgyvendinimo atžvilgiu: dvivietis kambarys butikinėje viešbutyje kainuoja 36 000–51 500 kronų. Norint sutaupyti, verta rezervuoti iš anksto (dviviečio kambario kaina svečių namuose su bendra vonia – 22 000–29 000 kronų) arba rinktis kelionę ne vasaros sezono metu.
Baruose (alaus bokalas 1050–1700 kronų) ir restoranuose kainos aukštos – soti sriuba su duona gali kainuoti 1700–2500 kronų, tiek, kiek pietūs pietų Europos šalyse. Išlaidas galima mažinti pietaujant karštųjų dešrainių kioskuose (300–600 kronų), kavinėse (2500–5500 kronų) ar užsisakant pagrindinį patiekalą restorane (4500–7000 kronų). Dažnai pravartu išsinuomoti mažą studijos tipo butą ir dalį maisto gamintis patiems – nors ir maisto prekių parduotuvėse kainos didelės, taip galima sutaupyti. Dar vienas būdas – alkoholį pirkti atvykimo į šalį metu oro uosto neapmokestintoje zonoje, kur kainos žymiai palankesnės.
Visgi šios išlaidos atsiperka įsimintinomis patirtimis ir aukšta paslaugų kokybe. Tikėtina, kad kelionė suteiks tvarkingą, kokybišką apgyvendinimą ir gardų naminį maistą. Norint dar labiau sutaupyti, galima rinktis nakvynę hostelyje (lova bendrame kambaryje 5000–7000 kronų), stovyklavietę (1500–2500 kronų), arba keliaujant užmiestyje – nuomotis kemperį ir apsistoti žymėtose miestelių stovyklavietėse.
Visada turėkite kelis aprangos sluoksnius, nepriklausomai nuo sezono
Vienintelė prognozė dėl Reikjaviko orų – jų nepastovumas. Šiltą ir saulėtą (16°C) dieną lengvai gali pakeisti audra bei debesys, nes sala stūkso ties vidurio Atlanto vandenynu. Visada pakuokite kelis aprangos sluoksnius ir pasiimkite juos į žygį – geriausia vilnonį arba greitai džiūstantį sintetinio pluošto pagrindinį sluoksnį ir nepralaidų vandeniui viršutinį.
Ar reikia mokėti islandų kalbą?
Didžioji dauguma islandų laisvai kalba angliškai, tad keliaujantiems, kurie moka šią kalbą, komunikacija bus paprasta. Tiesa, senesnio amžiaus žmonės gali nemokėti anglų kalbos, o pagrindinius mandagaus bendravimo žodžius, pvz., takk fyrir („ačiū“), išmokti visada naudinga ir smagu.
Kaip būti atsakingu keliautoju reikjavike ir už jo ribų?
Islandijos internetiniai šaltiniai ir programėlės padės suplanuoti saugią kelionę tiek mieste, tiek už jo ribų. Svarbiausios informacinės svetainės yra Visit Iceland ir Visit Reykjavík, kur rasite idėjų ir aktualios informacijos. Svetainė sjalfsbjorg.is siūlo trumpalaikę judumo įrangos nuomą bei parengtus prieinamų viešbučių, restoranų ir transporto sąrašus.
Reykjavík Grapevine leidinys ir naujienų portalas angliškai pateikia aktualią miesto kultūros ir renginių informaciją. Norintys išgirsti daugiau apie šalį, turėtų pasiklausyti Islandijos tematikos tinklalaidžių, pvz., All Things Iceland ar Stories of Iceland.
Nors vasarą sostinėje vyrauja šventinė nuotaika, būtina gerbti vietos gyventojų poreikius – nepamirškite, jog Reikjavikas yra tūkstančių žmonių namai, o per didelis turizmas ir brangstantys būstai yra aktuali problema. Kai vietiniai ragavo banginienos, ryklių ar paprastųjų mormonų, tai buvo daroma tvariai, o milijonams turistų pradėjus tą patį – jau nebe.
Kelionių aistruolė ir patyrusi kelionių tinklaraštininkė, kuri rašo apie įvairius kelionių aspektus: nuo apgyvendinimo ir maisto kultūros iki įdomiausių lankytinų vietų bei praktiškų kelionių patarimų. Ji dalinasi savo atradimais apie parkus, muziejus ir kitas pramogas, taip pat analizuoja skrydžių taisykles bei geriausius suvenyrų pasirinkimus. Aistė siekia įkvėpti kitus atrasti pasaulį per autentišką patirtį ir atsakingą keliavimą.
